S.Lavrovą, kuris pirmadienį lankėsi Irake, Malyje pasveikino jo kolega Abdoulaye Diopas. Abu vyrai jokių pareiškimų žurnalistams nepadarė.
Šis vizitas, truksiantis mažiau nei 24 valandas, bus trečioji jo kelionė į Afriką nuo liepos mėnesio ir yra dalis siekio išplėsti Rusijos buvimą žemyne, nes po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą praėjusiais metais ji patyrė didelę tarptautinę izoliaciją.
Nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio per du perversmus kontrolę Malyje perėmusi karinė chunta, kuriai vadovauja pulkininkas Assimi Goita, išstūmusi buvusios kolonijinės valdytojos Prancūzijos pajėgas, pasinaudojo Rusijos parama kovai su džihadistais.
Pasak Malio užsienio reikalų ministerijos, keli Malio pareigūnai yra lankęsi Maskvoje, tačiau S.Lavrovo vizitas yra „pirmasis tokio pobūdžio vizitas“, kuriuo siekiama įtvirtinti „naują dinamiką“ abiejų šalių bendradarbiavime saugumo ir ekonomikos srityse.
S.Lavrovas antradienį rengia derybas su A.Goita ir užsienio reikalų ministru A.Diopu, o po jų numatoma surengti spaudos konferenciją.
Malis iš Maskvos jau gavo lėktuvų ir atakos sraigtasparnių, taip pat kelis šimtus Rusijos karių, kuriuos Malio vadovai vadina instruktoriais, padedančiais stiprinti šalies gynybą ir suverenitetą.
Vakarų pareigūnai ir kai kurios teisių gynimo grupės teigia, kad iš tikrųjų tai yra sukarintos „Wagner“ grupuotės kovotojai, kurie kaltinami dėl žiaurios taktikos ir teisių pažeidimų kitose Afrikos šalyse.
Malio lyderiai teigia, kad jiems pavyko pasiekti laimėjimų kovoje su islamistais, kurie pastarąjį dešimtmetį kėsinosi į vyriausybę, o krizė pareikalavo tūkstančių gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.
Tačiau užsienio stebėtojai, įskaitant Jungtines Tautas, suabejojo šiais teiginiais, atkreipdami dėmesį į nuolatinius išpuolius šalies šiaurėje ir šiaurės rytuose.
Jungtinių Tautų teisių vadovas Volkeris Turkas pirmadienį pasmerkė aukščiausio rango žmogaus teisių atstovo Malyje išsiuntimą, sakydamas, kad darbas šioje neramioje Vakarų Afrikos šalyje yra „kaip niekada svarbus“.
Diplomatinis perversmas
S.Lavrovo vizitas taip pat vyksta tvyrant neaiškumui, ar A.Goita laikysis susitarimo dėl civilinio valdymo sugrąžinimo 2024 metų kovo mėnesį, ypač jei saugumo krizė tęsis.
Praėjusį mėnesį „Azavado judėjimų koalicija“ (CMA), daugiausia tuaregų aljansas, kuris daug metų kovojo su valstybe, kol 2015 metais pasirašė taikos susitarimą, pareiškė, kad pasitraukia iš pastangų parengti naują konstituciją, kaltindamas chuntą vilkinimu.
Naujuosius Malio sąjungininkus iš Rusijos teisių gynimo grupės ir liudininkai, įskaitant JT žmogaus teisių pasiuntinį, taip pat kaltina piktnaudžiavimu prieš civilius gyventojus, dėl to jam buvo nurodyta išvykti iš šalies.
Karinis režimas ne kartą blokavo JT taikos palaikymo pajėgų MINUSMA bandymus ištirti pranešimus apie ginkluotųjų pajėgų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus.
Didėjant įtampai su tarptautine bendruomene, Maskva tikisi pasinaudoti galimybe išplėsti savo įtaką neramiame regione, o analitikai pažymi, kad kelios Afrikos šalys atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.
Sausį lankydamasis Angoloje, Pietų Afrikoje ir Esvatinyje S.Lavrovas peikė Vakarus, kaltindamas JAV ir jų sąjungininkes „kolonijiniais metodais“, teigdamas, kad Maskva siekia, jog santykiai žemyne būtų grindžiami „solidarumu ir parama“.