S.Lavrovas pagrasino dėl Ukrainai tiekiamų raketų, Donbase toliau verda mūšiai

Nuolatinis Rusijos Federacijos atstovas prie Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos Vasilijus Nebenzia paliko posėdžių salę, kalbą sakant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui.

„Pone Rusijos Federacijos pasiuntiny, būkime sąžiningi. Kremlius maisto produktų atsargas naudoja kaip raketas prieš besivystančias šalis. Dramatiškas Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia visas pasaulis. Jos kelia maisto produktų kainas, stumia žmones į skurdą ir destabilizuoja ištisus regionus. Rusijos karas – vienintelė artėjančios maisto produktų krizės priežastis. Atsakinga už tai yra tik Rusija. Nepaisant to, ką sako Kremliaus melo ir dezinformacijos kampanija“, – pareiškė Ch.Michelis.

Jis pridūrė, kad vizito Ukrainoje metu pats matė milijonus tonų grūdų, įstrigusių laivų Juodojoje jūroje konteineriuose.

„Ir būtent Rusijos tankai, bombos ir minos trukdo Ukrainai sėti ir surinkti derlių, Kremlius taip pat taikosi į grūdų atsargas ir vagia grūdus jo okupuotose teritorijose. Visa tai daro, kaltindamas kitus. Tai bailumas ir propaganda“, – pabrėžė Ch.Michelis.

Jis priminė, kad Europos Sąjunga neįvedinėjo sankcijų Rusijos žemės ūkio sektoriui.

„Mūsų sankcijos Rusijos transporto sektoriui neveikia už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Jos netrukdo laivams su Rusijos vėliava pergabenti maisto produktus arba trąšas į besivystančias šalis“, – pažymėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vasilijus Nebenzia

Kai V.Nebenzia atsistojo ir išėjo iš salės, Ch.Michelis pareiškė, kad Rusijos atstovui paprasčiau išeiti, nei klausytis tiesos.

Ukrainai reikia mažiausiai 60 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (RSUS), pirmadienį komentuodamas situaciją britų leidiniui „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

Tam, kad nugalėtų kare su Rusija, pasak jo, Ukrainai reikia mažiausiai 60 RSUS, o ne „saujelės, kurią pažadėjo Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“.

„Jeigu mes gausime 60 tokių sistemų, tai Rusijos armija bus sustabdyta ir negalės judėti pirmyn. Jeigu 40, tai jie judės lėčiau, patirdami didžiulių nuostolių. Jeigu 20, tai jie tęs puolimą su didesniais nuostoliais nei dabar“, – sakė O.Arestovyčius.

Jis pažymėjo, kad laiko RSUS ginklu, keičiančiu žaidimo taisykles, tačiau buvo padaryta nepakankamai, kad būtų pakeista karo eiga.

„Kuo mažiau mes gausime, tuo blogesnė bus mūsų padėtis. Mūsų kariai toliau žus, o mes ir toliau prarasime pozicijas“, – pabrėžė patarėjas.

„Wikipedia“ nuotr./Itin mobili raketinės artilerijos sistema HIMARS

Pirmadienį Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad jo šalis Ukrainai perduos RSUS M270. Žiniasklaida skelbia, kad Ukraina gaus tris tokias sistemas.

Taip pat skelbta, kad į naują karinės pagalbos paketą JAV įtrauks RSUS HIMARS.

Šeštadienį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pranešė, kad Ukrainos artileristai jau pradėjo mokytis naudoti RSUS HIMARS ir M270.

Okupuoto Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas feisbuke pareiškė, kad Rusijos okupantai bijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo.

„Okupantai paliko beveik visus blokpostus Melitopolio rajone. Didvyriški Ukrainos kariai daro viską, kas įmanoma, kad nuo rašistų būtų išlaisvintos gyvenvietės. Rusijos okupantai Melitopolyje užblokavo Ukrainos mobilųjį ryšį ir internetą“, – sakė I.Fiodorovas.

Meras pareiškė, kad miestas bus išlaisvintas per artimiausius mėnesius, nes valstybės politikos prioritetas – laikinai užgrobtų Zaporižios srities teritorijų deokupacija.

Rusijos okupantai Ukrainai perdavė pirmuosius Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ gynėjų palaikus, rašo pravda.com.ua. Tai įvyko per žuvusiųjų kūnų mainus praėjusį šeštadienį.

Dešimtys palaikų, ištrauktų iš subombarduotos gamyklos griuvėsių, buvo atvežti į Kyjivą, kur atliekamos DNR ekspertizės, siekiant juos identifikuoti.

Šeštadienį vykusių palaikų mainų metu Rusija ir Ukraina išmainė 160 kūnų į 160. Ukrainos vyriausybė šių mainų plačiau nekomentuoja.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Vienoje iš Vakarų Ukrainos sričių buvo įsteigta speciali stovykla rusų belaisviams, kurių neketinama iškeisti artimiausiu metu, kalbėdamas per televiziją sakė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska.

Pasak jo, kiti belaisviai, kurie tik neseniai pateko į nelaisvę arba kurie gali būti artimiausiu metu iškeisti, paskirstyti po įvairias Teisingumo ministerijos įstaigas visoje šalyje.

Ministras užtikrino, kad rusų belaisvių laikymo sąlygos atitinka Ženevos konvencijos normas.

Ukrainos kariuomenė neleidžia priešui perimti kelio Bachmutas-Sjevjerodoneckas kontrolės, taip pat išlaiko kontrolę Sjevjerodonecke.

Tai skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vakariniame pranešime.

Donecko kryptimi pagrindinės priešo pastangos sutelktos į bandymus visiškai kontroliuoti Sjevjerodonecko miestą ir blokuoti Ukrainos karius Lysyčanske. Ukrainos kariai žlugdo priešo bandymus perimti kelio Bachmutas-Sjevjerodoneckas kontrolę.

„Mūsų kariai kontroliuoja Sjevjerodonecko miestą, mūšiai tęsiasi rytinėje miesto dalyje. Mes atrėmėme priešo puolimą Novoochtyrkos ir Voronovo kryptimi“, – rašoma štabo pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo raginimais vengti pažeminti Rusiją Ukrainoje vėl išprovokavo kritikos ir nesupratimo bangą, ir pademonstravo nesutarimus Vakarų aljanse.

Praėjusį penktadienį prancūzų žiniasklaidai E.Macronas pakartojo esąs įsitikinęs, kad Vladimirui Putinui turi būti atvertas išėjimas iš padėties, kurioje Rusijos lyderis atsidūrė padarydamas „istorinę ir fundamentalią klaidą“ – įsiverždamas į Ukrainą.

E.Macronas sakė, jog darant spaudimą Maskvai užbaigti šį karą Rusija neturėtų būti „pažeminta,.. kad tą pačią dieną, kai kautynės liausis, galėtume atverti išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.

Tuo Prancūzijos lyderis pakartojo gegužės pradžioje pateiktą argumentą.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Tačiau pareiškimas iš karto vėl sukėlė įtampą tarp Paryžiaus ir Kyjivo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis garsėja tuo, kad skeptiškai vertina E.Macrono nuostatą įkalbėti V.Putiną nutraukti karą.

Nors viešai remia Ukrainą ir leido tiekti jai ginklus, E.Macronas nuo metų pradžios dešimtis kartų skambino V.Putinui.

„Esu įsitikinęs, kad Prancūzijos vaidmuo yra būti tarpininkaujančia galia“, – interviu regioninei žiniasklaidai pridūrė E.Macronas.

„Raginimai vengti žeminti Rusiją gali tik pažeminti Prancūziją ir bet kurią kitą tai daryti raginsiančią šalį“, – šeštadienį socialinėje žiniasklaidoje parašė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Jis paragino pastatyti Rusiją „į vietą“, kad būtų atkurta taika ir „išgelbėta gyvybių“.

Karo nusikaltimai

E.Macrono pastabos išryškina skirtumus, kaip į karą žiūri Prancūzija, ir kaip – Ukraina, Rytų Europos valstybės, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.

Kyjivas ir jo artimiausios sąjungininkės kovoje su Rusijos agresija šį karą laiko kova už Ukrainos valstybingumo ir demokratijos išlikimą, kurią išspręs tik Rusijos pralaimėjimas.

Įtariami Rusijos karo nusikaltimai, pradedant civilių gyventojų žudymu ir baigiant gyvenamųjų namų ir kitos nekarinės infrastruktūros užpuolimais, nepalieka jokio noro siekti kompromisų su V.Putinu.

Kai kas baiminasi, kad Prancūzija ir Vokietija norėtų, jog Ukraina atiduotų Rusijai dalį savo teritorijos ir taip užbaigtų kovas, nors Paryžius ir Berlynas nepateikė jokių viešų pareiškimų, kurie pagrįstų šį argumentą.

„Prancūzijos prezidentas vis dar ieško būdų, kaip išgelbėti karo nusikaltėlį Putiną nuo pažeminimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas.

„Ką Macronas pasakytų šiai mergaitei Ukrainoje?“ – klausė jis šalia nuotraukos, kurioje matyti mergaitė amputuota koja. – Ir tūkstančiams kitų, kurių gyvenimai buvo sugriauti visiems laikams kaip blogio imperijos aukų.“

Politikas pažymėjo, kad suvokia savo kritikos sąjungininkams griežtumą, tačiau pabrėžė, jog karą Ukrainoje pradėjusio ir už nusikaltimus atsakingo asmens nuolatinis teisinimas kelia grėsmę visai Europos Sąjungos erdvei.

„Putinas derėsis tik tada, kai jo kariuomenė nebegalės toliau žygiuoti į priekį, pažeminta ar ne. Macronas turėtų sutelkti dėmesį į tokios sąlygos sukūrimą“, – sekmadienį rašė buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelis McFaulas.

Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto vadovas Johnas Chipmanas teigė, kad „reputacijos išsaugojimas“ yra „silpnas diplomatinis tikslas. Putinas gali prisiimti asmeninę atsakomybę už savo reputaciją“.

„Pažeminimas – švelni bausmė už karo nusikaltimus“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Istorinės paralelės?

E.Macronas siekia, kad Prancūzija išlaikytų istoriškai glaudžius diplomatinius santykius su Rusija, ir ne kartą yra perspėjęs dėl platesnio konflikto, į kurį įsitrauktų Vakarai, pavojaus.

Jis taip pat atsargiai vertina kai kurių sąjungininkų norą nubausti Maskvą už agresiją, besdamas pirštu į Versalio taiką, 1919 metais pasirašytą tarptautinę sutartį, oficialiai užbaigusią Pirmąjį pasaulinį karą.

Kai kurių istorikų nuomone, Versalio taikos sąlygos Vokietijai buvo pernelyg sunkios ir pagreitino nacių atėjimą į valdžią 4-ajame dešimtmetyje bei prisidėjo prie to, kad 1939 metais Europoje vėl prasidėjo karo veiksmai.

Gegužės 9 dieną kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre E.Macronas pirmą kartą perspėjo, kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų.

„Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“

„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta... neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

E.Macronas vis labiau spaudžiamas apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis. E.Macronas buvo nuvykęs į Maskvą ir Kyjivą prieš pat Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Prasidėjus karui jis Ukrainoje nesilankė.

Kiti Vakarų šalių vadovai buvo atvykę į Ukrainą, kad simboliškai išreikštų paramą V.Zelenskiui ir jo šaliai, tačiau neseniai antrai kadencijai perrinktas Prancūzijos valstybės vadovas sako norįs vykti į Kyjivą „tinkamu laiku ir esant tinkamoms sąlygoms“.

Ukrainiečių pajėgos laikosi kovodamos su Maskvos pajėgomis rytiniame Sjevjerodonecko mieste, tačiau rusų pajėgos skaičiumi yra stipresnės, pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Mes laikomės“, bet „jų yra daugiau ir jie yra stipresni“, V.Zelenskis sakė žurnalistams Kyjive.

Jis pridūrė, kad Sjevjerodoneckas ir kaimyninis Lysyčanskas yra „dabar mirę miestai“.

Ukrainos rytinės Luhansko srities administracijos vadovas anksčiau pirmadienį sakė, kad padėtis svarbiame Sjevjerodonecko mieste pablogėjo.

Pasak Serhijaus Haidajaus, Rusijos puolimo epicentre atsidūrusiame Sjevjerodonecke tęsiasi įnirtingos kovos. Padėtį mūšio lauke jis pavadino „gan dinamiška“.

„Mūsų gynėjams pavyko įvykdyti kontrpuolimą ir išvaduoti beveik pusę miesto, bet padėtis dabar vėl pablogėjo, – naujienų agentūrai AP sakė S.Haidajus. – Mūsų vaikinai gina pozicijas pramoninėje zonoje miesto pakraštyje.“

„Sjevjerodonecko apšaudymas suintensyvėjo, [rusai] pagal savo išdegintos žemės taktiką naikina viską iš eilės“, – teigė jis.

S.Haidajus pranešė, kad rusai taip pat toliau intensyviai bombarduoja netoliese esantį Lysyčanską.

Rusai „turi daugybę įrangos ir žmonių, sutelkė daug rezervų“, sakė jis ir pridūrė, kad rusų pajėgos apšaudė humanitarinį centrą Lysyčanske, sunaikino kepyklą ir kad iš miesto per pastarąsias 24 valandas pasitraukė 98 žmonės.

Svarbus kelias, jungiantis Bachmutą ir Lysyčanską, nuolat apšaudomas, nors jį tebekontroliuoja ukrainiečiai, nurodė S.Haidajus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitikime su Ukrainos žiniasklaida sakė, kad vertinamos visos įmanomos rizikos, tačiau šiuo metu neįžvelgiama grėsmės, kad Rusija pakartotų įsiveržimą į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.

„Mes ruošiamės visiems invazijos pavojams, tačiau kol kas mūsų analitikai, ekspertai neįžvelgia realios invazijos iš Baltarusijos rizikos“, – sakė jis.

Šiomis dienomis Ukrainos pareigūnai praneša apie suaktyvėjusį Baltarusijos pajėgų judėjimą pasienyje bei dislokuojamą naują Rusijos karinę techniką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį pasirodžius pranešimams, kad Turkija ir Rusija suderino planą, kaip iš Rusijos blokuojamų Ukrainos uostų gali būti išplukdyti grūdų kroviniai, pareiškė, kad Ukraina nėra prieš šią iniciatyvą, tačiau, kad tai įvyktų, reikia saugumo garantijų.

„Esame pasirengę eksportuoti grūdus ir laužome Rusijos retoriką, kad nenorime jų eksportuoti ir taip provokuoti maisto krizę. Esame pasirengę, tačiau mums reikia saugumo koridoriaus“, – sakė prezidentas susitikime su Ukrainos žiniasklaida.

Pasak V.Zelenskio, Ukraina pasitiki Turkija derybose dėl uostų atblokavimo, tačiau geriausia blokados panaikinimo garantija būtų priešlaivinių sistemų dislokavimas Ukrainoje.

V.Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus.

„Dabar mes turime 20–25 mln. neišvežtų tonų. Rudenį šis skaičius gali siekti 70–75 mln. tonų“, – nurodė V.Zelenskis.

Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia pasaulio grūdų eksportuotoja.