„Vakarų šalys pavojingai balansuoja ant tiesioginio karinio susidūrimo tarp branduolinių galybių slenksčio, kuris gali turėti katastrofiškų pasekmių“, – sakė ministras, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak jo, ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad būtent Vakarų branduolinių valstybių trejetas yra vieni pagrindinių Kyjivo rėmėjų. Maskva tame įžvelgia rimtą strateginę riziką, lemiančią branduolinio pavojaus lygio padidėjimą, pridūrė S.Lavrovas.
Jis pažymėjo, kad pasaulis šiuo metu išgyvena ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinio ginklo neplatinimo sistemos krizę, atspindinčią beprecedentę gilią degradaciją tarptautinio saugumo srityje.
Ministras pabrėžė, kad esamos ginklų kontrolės ir branduolinio ginklo neplatinimo sistemos silpnėjimas daro neigiamą poveikį Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties tvarumui, o su sutarties įgyvendinimu susijusios problemos ne tik išlieka, bet ir dar didėja.
Pagrindinė problema yra ta, kad Vakarų šalys naudojasi šia sutartimi siekdamos spręsti politines problemas, nesusijusias su branduolinių ginklų neplatinimu, pareiškė S.Lavrovas.
„Daryti spaudimą ar tiesiogiai įsikišti prieš „nepageidaujamas“ šalis, didinti Vakarų blokui nepriklausančių valstybių branduolinių programų kontrolę“, – aiškino ministras.
Kalbėdamas apie tai, kaip užkirsti tam kelią, vyriausiasis šalies diplomatas pažymėjo, kad būtina išlaikyti ilgalaikį stabilumą ir suformuoti realią nusiginklavimo darbotvarkę, bendromis pastangomis kurti atnaujintą tarptautinę saugumo architektūrą, grindžiamą daugiašališkumo, lygybės ir nedalomumo principais.
„Tik taip įmanoma sumažinti tarpvalstybinių konfliktų lygį ir užtikrinti realią pažangą ginklų kontrolės srityje“, – pabrėžė S.Lavrovas.
Tikėtina, kad tokią Rusijos užsienio reikalų ministro retoriką iššaukė šeštadienį paskelbtos naujienos, jog Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui karinę paramą.
