„Turime kuo greičiau deeskaluoti situaciją“, – sakė S.Lavrovas žurnalistams po derybų su kolega iš Azerbaidžano Ceyhunu Bayramovu Maskvoje.
Pasak S.Lavrovo, derybose buvo tikimasi sulaukti Armėnijos atstovų, tačiau „paskutinę akimirką“ jie pasitraukė.
Daugiau nei savaitę Azerbaidžano aktyvistai, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, blokavo vienintelę sausumos jungtį, jungiančią Karabachą su Armėnija – Lačino koridorių.
-
Armėnija ir Azerbaidžanas sutarė nenaudoti jėgos ginčui dėl Kalnų Karabacho išspręsti
-
Prieš derybas Vašingtone Armėnija ir Azerbaidžanas pranešė apie susišaudymus pasienyje
-
Baku ir Jerevanas surengė derybas JAV, praėjus kelioms valandoms po naujo susišaudymo
-
Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Kalnų Karabacho blokados
Jerevanas apkaltino Baku rengus demonstracijas ir sukėlus humanitarinę krizę kalnuotame anklave.
S.Lavrovas sakė, kad tikisi, jog judėjimas pagrindiniu keliu bus atnaujintas „kuo greičiau“.
Armėnija taip pat teigė, kad regione dislokuoti Rusijos taikdariai nesugebėjo užkirsti kelio blokadai.
Tačiau S.Lavrovas sakė, kad Rusijos taikos palaikymo kontingentas, dirbdamas „labai sudėtingomis sąlygomis“, „aiškiai vykdo savo užduotis“.
Armėnijos parlamentas pareiškė, kad uždarius koridorių, Karabachui trūksta maisto, vaistų ir degalų.
2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą.
Kovos nusinešė daugiau nei 6 500 gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.
Maskva dislokavo taikdarius tose Karabacho dalyse, kurias tebekontroliuoja armėnų separatistai, įskaitant Lačino koridorių.
1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
