„Remiamės tuo, kad esame pasirengę“, – sakė jis „YouTube“ tinklalaidei „Solovjov laif“, kurios ištrauka buvo paskelbta interviu ėmusio žurnalisto Vladimiro Solovjovo „Telegram“ kanalu.
Taip S. Lavrovas atsakė į klausimą, ar Rusija eina santykių su ES nutraukimo link.
„Jei dar kartą pamatysime, kaip ne kartą jau pajutome, kad kokiose nors srityse įvedamos sankcijos, keliančios pavojų mūsų ekonomikai, įskaitant pačias jautriausias sritis, [tuomet] taip. Nenorime kažkaip izoliuotis nuo pasaulio gyvenimo, bet reikia būti tam pasiruošus“, – sakė ministras.
„Jei nori taikos, ruoškis karui“, – pridūrė S. Lavrovas.
„Iškreipė prasmę“
Pasirodžius šiam kontroversiškam interviu Kremlius mėgino taisyti padėtį, aiškindamas, kad S. Lavrovo pasisakymas buvo ištrauktas iš konteksto.
„Masinės informacijos priemonės šią sencacinga tapusią antraštę pateikia be konteksto, ir tai didelė žiniasklaidos klaida – klaida, keičianti prasmę. Esmė kaip tik ta, kad mes to [nutraukti santykių] kaip tik nenorime – norime vystyti santykius su Europos Sąjunga. Tačiau jeigu ES eis šiuo keliu, tuomet – taip, mes būsime pasiruošę“, – žurnalistams vėliau penktadienį sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot jo, žiniasklaida „iškreipė prasmę ir pateikė šią sensacingą antraštę tokiu būdu, kad esą Rusija vos ne inicijuos patį santykių su ES nutraukimą“.
Paklaustas, ar gali būti pasiekta padėtis, kai Maskvos ir ES diplomatiniai santykiai nutrūks, D.Peskovas atsakė: „Aišku, jeigu susidursime su itin destruktyvia linija, darančią žalą mūsų infrastruktūrai, mūsų interesams – žinoma, Rusija turi būti iš anksto pasiruošusi ir tokiems nedraugiškiems žingsniams.“
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Rusija reaguos, jei ES paskelbs naujas sankcijas.
„Norėčiau perspėti mūsų partnerius ES nesiimti skubotų žingsnių“, – sakė M.Zacharova ir pridūrė, kad po bet kokių naujų sankcijų „neišvengiamai bus proporcingas atsakas“.
„Keistas ir nesuprantamas“
Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Andrea Sasse (Andrėja Zasė) S. Lavrovo pasisakymą penktadienį vadino „keistu ir nesuprantamu“.
„Mūsų nuomone, tokie pasisakymai iš tikrųjų yra keisti ir nesuprantami“, – ji sakė žurnalistams Berlyne.
„Galime pasiremti užsienio reikalų ministro [Heiko] Maaso kalba Bundestagui, kurioje jis aiškiai išdėstė mūsų poziciją dėl Rusijos, bet aiškiai sakė, kad esame suinteresuoti bendradarbiauti su Rusija. Taigi, šiandieninis ministro Lavrovo pasisakymas išties keistas“, – pridūrė A.Sasse.
H.Maasas trečiadienį sakė, kad Berlynas neturėtų „griauti tiltų“ su Maskva.
„Aš nepritariu visų tiltų su Rusija sunaikinimui“, – trečiadienį Bundestage pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas apie rusiškų dujų importo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto likimą.
H.Maaso žodžiais, „abejojantys dėl „Nord Stream 2“ turėtų samprotauti geostrategiškai, suprasti, kokios būtų pasekmės“.
Tokie politikai, anot H.Maaso, tik „artina Rusiją su Kinija“.
„Nord Stream 2“ yra 10 mlrd. eurų vertės dujotiekis, skirtas padvigubinti Rusijos gamtinių dujų tiekimą į didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją, kuri šį projektą remia.
Tačiau jį intensyviai kritikuoja Jungtinės Valstijos. Ypač aktyvi buvo buvusio prezidento Donaldo Trumpo administracija, siekusi skatinti JAV dujų naudojimą ir atvirai kritikavusi Europos Sąjungos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių.
Lenkija, Ukraina ir Baltijos valstybės taip pat aktyviai priešinasi dujotiekio tiesimui, nerimaudamos, kad Maskva dujotiekius per Baltijos jūrą gali panaudoti politiniam spaudimui prieš Europą.
Prancūzija praėjusią savaitę paragino Vokietiją atsisakyti dujotiekio, tačiau šis kreipimasis Berlyne nebuvo išgirstas.
ES ir Rusijos santykiai yra įtempti nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą ir ėmė kurstyti karą Rytų Ukrainoje.
Santykiai dar labiau pablogėjo Rusijos teismui beveik trejiems metams pasiuntus už grotų Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, praėjusį mėnesį sugrįžusį į Rusiją iš Vokietijos, kur jis gydėsi po rugpjūtį įvykdyto jo apnuodijimo sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Opozicionierius dėl šio apnuodijimo kaltino Rusijos specialiąsias tarnybas ir prezidentą Vladimirą Putiną, bet Rusijos valdžia kaltinimus atmeta.
Jo įkalinimas išprovokavo masinius protestus Rusijoje, per kuriuos buvo sulaikyta daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.
ES užsienio reikalų ministrai kitus savo veiksmus dėl Rusijos turi svarstyti per susitikimą vasario 22 dieną.
A. Navalno šalininkai ragina ES skelbti sankcijas oligarchams, kuriuos kaltina V. Putino turtų sergėjimu ir jo režimo finansavimu.
