Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį Jerevane derėjosi su Armėnijos kolega ir dar kartą patvirtino, kad Maskva pasirengusi surengti derybas dėl sutarties po 2020 metais įsiplieskusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Vis labiau izoliuojama Rusija prarado tarpininkės statusą prieš kelis dešimtmečius prasidėjusiame abiejų buvusių sovietinių respublikų teritoriniame ginče.
Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienų delimitaciją ir transporto jungčių atidarymą, vadovauja Europos Sąjunga.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas balandį ir gegužę susitiko Briuselyje. Tuomet jie derėjosi dėl būsimos taikos sutarties, tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, ir sutarė „paspartinti diskusijas“.
S.Lavrovas ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė: „Patvirtiname savo pasirengimą padėti pasirašyti taikos sutartį tarp Jerevano ir Baku.“
„Procesas vyksta, esame pasirengę jame dalyvauti kaip tarpininkai, patarėjai ir prisidedanti šalis“, – pridūrė ministras.
2020 metų rudenį Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo dėl Kalnų Karabacho kontrolės. Kautynės nusinešė daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytu paliaubų susitarimu.
Tas paktas, pagal kurį Jerevanas užleido dešimtmečiais kontroliuotų teritorijų, o paliauboms prižiūrėti buvo dislokuota Rusijos taikdarių, Armėnijoje buvo palaikytas nacionalinio pažeminimo šaltiniu.
Etninių armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais, kai suiro Sovietų Sąjunga. Vėliau kilęs ginkluotas konfliktas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių.
