Per bendrą spaudos konferenciją Maskvoje su viešinčia Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock S.Lavrovas sakė, kad Rusija „dabar laukia atsakymų į šiuos pasiūlymus, kaip buvo pažadėta, kad galėtų tęsti derybas“.
S.Lavrovas sakė, kad Maskva „negali sutikti su reikalavimais, susijusiais su karinėmis operacijomis mūsų teritorijose“. Jis pridūrė, kad Rusija „niekam negrasina“.
Maskva, be kita ko, reikalauja Vakarų garantijų, kad NATO nebepriims naujų narių, įskaitant Ukrainą bei Sakartvelą, o Vašingtonas nesteigs naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
Tuo tarpu JAV valstybės sekretorius A.Blinkenas antradienį išskris į Ukrainą, kad pademonstruotų palaikymą Kijevui, tvyrant nuogąstavimams dėl Rusijos galimai planuojamo įsiveržimo, pranešė Valstybės departamentas.
A.Blinkenas trečiadienį Kijeve susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „sustiprins Jungtinių Valstijų įsipareigojimą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
A.Blinkenas ketvirtadienį taip pat nuvyks į Berlyną dalyvauti keturšalėse derybose su Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija, per kurias bus aptarta Ukrainos krizė, sakoma pranešime.
Šios keturios NATO narės aptars „bendras pastangas atgrasyti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, įskaitant sąjungininkių ir partnerių pasirengimą primesti Rusijai didžiules pasekmes ir rūsčią ekonominę kainą“, jeigu Maskva pasiųstų savo pajėgas į kaimyninę šalį, sakoma N.Price'o pranešime.
A.Blinkeno kelionė įvyks „po plačių diplomatinių pastangų su mūsų sąjungininkais ir partneriais Europoje, siekiant atremti grėsmę, kurią Rusija kelia Ukrainai ir mūsų bendroms pastangoms skatinti ją rinktis diplomatiją ir deeskalavimą dėl saugumo ir stabilumo“, pridūrė departamento atstovas.
Antradienį Maskvoje vieši Vokietijos užsienio reikalų ministrė A.Baerbock, taip pat aplankiusi Maskvą, stengdamasi prisidėti prie šios krizės sprendimo.
Rusija pernai prie sienos su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių, sako Vakarų pareigūnai, nuogąstaudami dėl naujos rusų invazijos.
Maskva neigia, kad planuoja invaziją, bet pareikalavo Vakarų garantijų, kad NATO nebepriims naujų narių, įskaitant Ukrainą, ir nesteigs naujų bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
Vašingtonas ir jo sąjungininkės praėjusią savaitę surengė plačias derybas su Rusija, įskaitant Rusijos ir JAV diplomatijos vadovų pavaduotojų derybas Ženevoje.
Rusija viešai pareiškė nusivylusi rezultatais. Užsienio reikalų ministras S.Lavrovas antradienį sakė, kad Maskvai reikia atsakymų ir tik tada ji galės tęsti dialogą.
JAV nurodo, kad Rusijos reikalavimai yra nediskutuotini ir kad Ukraina, kur per 2014-aisiais kilusį konfliktą su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais žuvo tūkstančiai žmonių, turi teisę apsispręsti pati.
Sąjungininkės Europoje atsargiai vertina galimybę priimti Ukrainą į NATO ir nenorėtų supykdyti Rusijos.
JAV yra įspėjusios dėl didelių ekonominių pasekmių ir išreiškė viltį, kad Vokietija sustabdys dujotiekį iš Rusijos „Nord Stream 2“, jei rusai įsiverš į Ukrainą.
