Baudžiamasis teismas sostinėje Skopjė nusprendė, kad vadovaudamas vyriausybei 2006-2012 metais N.Gruevskis neteisėtai pasisavino beveik 1,4 mln. eurų iš jo partijai VMRO-DPMNE skirtų dotacijų.
Nustatyta, kad N.Gruevskis plovė pinigus, kad nuslėptų savo pėdsakus, o partijai skirtas lėšas naudojo nekilnojamajam turtui Skopjėje ir kitur įsigyti per Belize registruotą lengvatinio apmokestinimo bendrovę.
„N.Gruevskiui reikėjo pinigų jo planui [įgyvendinti], todėl jis nusprendė jų pasiimti iš partijai skirtų dotacijų“, – sakė pirmininkaujantis teisėjas Ilija Trpkovas.
N.Gruevskis šių kaltinimų nepripažįsta. Jis gavo politinį prieglobstį Vengrijoje, kur pabėgo, kai 2018 metais buvo nuteistas dėl kitų kaltinimų.
N.Gruevskį ginantys advokatai pažadėjo apskųsti teismo ketvirtadienio sprendimą.
Toje pačioje byloje dėl partijos lėšų grobstymo buvo nuteisti dar keturi jo bendrininkai. N.Gruevskio pusbroliui, buvusiam Slaptosios policijos vadovui Sašui Mijalkovui teismas skyrė metų ir trejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę už pagalbą pinigų plovimo schemoje.
Verslininkas Orcė Kamčevas sulaukė vienerių metų laisvės atėmimo bausmės už pinigų plovimą, o dar dviem kaltinamiesiems, pripažinusiems kaltę dėl pinigų plovimo, buvo skirta po dvejus metus kalėjimo.
Teismas taip pat nurodė konfiskuoti įvairaus turto, įskaitant prabangius apartamentus Skopjėje.
Tai jau trečias kaltinamasis nuosprendis ekspremjerui po to, kai jis baigė tarnybą.
2018 metais teismas N.Gruevskiui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dėl neteisėtos įtakos Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams jam įsigyjant prabangų neperšaunamą automobilį. Prieš įsigaliojant teismo nuosprendžiui jis pabėgo į Vengriją.
2020 metais ekspremjerui buvo skirta pusantrų metų laisvės atėmimo bausmė už įsakymą panaudoti smurtą.
Nuo 2006 iki 2016 metų vyriausybei vadovavusiam N. Gruevskiui pateikti kaltinimai dar trijose bylose. Jis kaltinamas korupcija, rinkimų pažeidimais bei piktnaudžiavimu valdžia.
Visi šie kaltinimai yra susiję su 2015 metais kilusiu pokalbių pasiklausymo skandalu. Tuomet paaiškėjo, kad maždaug 20 tūkst. žmonių, tarp jų teisėjų, policininkų, politikų, žurnalistų ir užsienio diplomatų, pokalbiai buvo neteisėtai įrašinėjami. Po metų dėl politinės krizės įvyko pirmalaikiai rinkimai, kuriuose N.Gruevskis pralaimėjo socialdemokratų lyderiui Zoranui Zaevui.
