Interviu 15min S.Neumannas aptarė dabartinio Baltųjų rūmų vadovo Donaldo Trumpo užsienio politikos laimėjimus ir klaidas, kurių buvo galima išvengti, taip pat jau lapkričio 3 dieną vyksiančių prezidento rinkimų svarbą.
„D.Trumpas į JAV politiką neįneša naujų problemų, o akceleruoja jau egzistuojančias. Jei rinkimai vyktų taip, kad būtų atkurtas tam tikras pagarbos tarp partijų lygis, tai būtų labai svarbu, tačiau nelabai tikėtina, kad tai įvyks“, – 15min sakė LCC tarptautinio universiteto profesorius.
Rytų Europa nebus apleista
– Izoliacionizmas būdingas tik D.Trumpo administracijai ar ši tendencija egzistavo ir pastaraisiais dešimtmečiais?
– Tokio izoliacionizmo lygio kaip prie Trumpo administracijos nematėme nuo penktojo–šeštojo dešimtmečių.
Prezidentas kontroliuoja užsienio politiką, tačiau jo veiksmams vis tiek yra ribos. Joks Amerikos prezidentas neveiks prieš Amerikos interesus, o NATO išlieka vienas iš JAV interesų. Nesvarbu, kas bus prezidentas, JAV išsaugos stiprią paramą NATO.
Kai kurie dalykai, kuriuos sako D.Trumpas, nėra nauji. Kiekvienas JAV prezidentas nuo Harry Trumano skundėsi, kad Europos šalys savo gynybai išleidžia per mažai pinigų. D.Trumpas tai daro kur kas garsiau.
Jei bus išrinktas J.Bidenas, negirdėsime daug atvirų skundų NATO atžvilgiu. Tačiau įtampa tarp sąjungininkių tvyros bet kokiu atveju.
– Pasigirsta nerimas, kad, kylant įtampai tarp JAV ir Kinijos, Jungtinės Valstijos kai kuriuos resursus gali perkelti iš Rytų Europos į Aziją. Ar mums iš tiesų yra ko nerimauti?
– Ne iš Rytų Europos – JAV gali kai kurias pajėgas perkelti iš Vakarų Europos į Aziją.
Atsižvelgiant į JAV kariuomenės dydį, įsipareigojimas Rytų Europai nėra didelis. Todėl nėra didelio pajėgų kiekio, kurį būtų galima iškelti. Atsižvelgdamos į Rusijos grėsmę ir jos keliamą triukšmą, JAV Rytų Europoje nedarys dramatiškų judesių.
Be to, karine prasme JAV ir Kinijos konfliktas yra jūrų laivyno ir oro pajėgų konfliktas. O JAV pajėgos Rytų Europoje daugiausia yra sausumos ir oro. Todėl nėra prasminga perkelti pajėgas iš Rytų Europos į Vakarų Ramiojo vandenyno regioną.
„Perkrovimo“ su Rusija nesitiki
– Ką J.Bideno pergalė reikštų šiuo metu įtemptiems JAV ir Europos santykiams?
– JAV prezidentas gins JAV interesus, nesvarbu, ar tai bus D.Trumpas, ar J.Bidenas. J.Bidenas būtų ramesnis ir taikesnis, tačiau vis tiek ragintų Vakarų Europos šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, išleisti daugiau lėšų savo gynybai.
J.Bidenas kalbėtų apie bendras vertybes, imtųsi diplomatinių įrankių, kurie pagerintų santykius. Tačiau tarp šalių tvyranti įtampa išliktų.
D.Trumpas nesugebėjo JAV užsienio politikos pakeisti tiek, kiek norėjo. Nes politika, kuria JAV vadovavosi praeityje, yra gana racionali, nėra protinga ją keisti. O J.Bidenas grįžtų prie kalbėjimo, kokį matėme praeityje.
Jungtinėms Valstijoms NATO yra pernelyg svarbi, kad būtų galima ją apleisti. Santykiai su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste, Rytų Europa teikia pernelyg daug naudos, kad būtų galima juos apleisti.
– Ar matote nusiteikimo ir galimybių dar vienam santykių su Rusija perkrovimui, jei J.Bidenas būtų išrinktas prezidentu?
– Ne. Santykių su Rusija perkrovimas buvo viena iš akivaizdžių B.Obamos administracijos nesėkmių. O demokratai pastaruosius ketverius metus praleido kalbėdami apie Rusijos kišimosi į Amerikos politiką blogį.
Pats santykių perkrovimas su Rusija nebuvo labai rimtas. JAV ir Rusija neturi pakankamai bendrų interesų, kad iš tiesų perkrautų santykius, ypač tuo atveju, jei Rusijos prezidentas vykdo ekspansinę, nuožmią politiką. Nėra labai daug pagrindo eiti į kompromisus.
J.Bidenas kritikuoja Rusiją dėl kišimosi į JAV politiką, todėl nėra daug šansų, kad įvyktų dar vienas santykių su Rusija perkrovimas.
Įžvelgia daug klaidų
– Ką laikote didžiausiu D.Trumpo administracijos užsienio politikos pasiekimu?
– Ko gero, jis realistiškiau pažvelgė į Kinijos prekybos politiką, tačiau tai būtų įvykę bet kokiu atveju. D.Trumpo administracijos užsienio politika nebuvo tokia bloga, kokia galėjo būti. Ir tiek. Nemanau, kad jis buvo labai geras prezidentas.
– O ar matote didelių klaidų, kurių buvo galima lengvai išvengti?
– Daugybę. D.Trumpui labiau rūpi, kaip visa tai atrodo, o ne realūs rezultatai. Derėdamasis su Šiaurės Korėja ar Kinija, net su sąjungininku Izraeliu, jis iš pat pradžių meta didžiausius kozirius mainais gaudamas nedaug. Jis nėra labai geras derybininkas.
– Kiek efektyvi D.Trumpo administracijos maksimalaus spaudimo Iranui kampanija?
– Irano pozicija jau yra silpna dėl ekonominės padėties ir dėl to, kad sunitų šalys susiorganizavo prieš Iraną. D.Trumpo maksimalaus spaudimo kampanija sustiprino spaudimą, jau daromą Saudo Arabijos ir kitų sunitiškų valstybių. Ypač dėl to, kad D.Trumpas nesugebėjo įtikinti Europos sąjungininkių veikti kartu, nemanau, jog kampanija buvo labai efektyvi.
Vėlgi, dėl sudėtingos ekonominės situacijos Iranas gali derėtis su D.Trumpu, kad palengvintų spaudimą iš Saudo Arabijos ir kitų sunitiškų valstybių.
– Vadinasi, strategiją reikėtų keisti?
– Atsižvelgiant į tai, kaip toli jau esame nuėję, prezidentas J.Bidenas turėtų galimybę sudaryti naują susitarimą dėl balistinių raketų. B.Obamos susitarimas [dėl balistinių raketų] turėjo rimtų trūkumų, B.Obama negavo tiek, kiek galėjo gauti, tačiau susitarimas buvo efektyvesnis [nei D.Trumpo spaudimo kampanija]. Trumpas, susitarimą atšaukdamas, padarė didelę klaidą.
Vis dėlto, šiuo metu Iranas yra nukentėjęs, todėl naujas prezidentas ar net perrinktas D.Trumpas turi galimybių priversti Teheraną sudaryti geresnį susitarimą.
Svarbiausi rinkimai?
– Yra sakančių, kad artėjantys rinkimai yra svarbiausi per pastaruosius dešimtmečius. Ar sutiktumėte?
– Jei kalbame apie netolimą praeitį – taip, manau, kad galima taip pavadinti.
Bet kokios respublikos sistema yra paremta ne tik formaliomis, bet ir neformaliomis taisyklėmis, daugiausia apibrėžiančiomis elgesį su žmonėmis, su kuriais nesutinki. D.Trumpas smarkiai ardė tokios politinės veiklos formas. Tačiau tai darė ir B.Obamos administracija, ir G.Busho. Jos buvo ardomos jau kurį laiką.
D.Trumpas į JAV politiką neįneša naujų problemų, o akceleruoja jau egzistuojančias. Jei rinkimai vyktų taip, kad būtų atkurtas tam tikras pagarbos tarp partijų lygis, tai būtų labai svarbu, tačiau nelabai tikėtina, kad tai įvyks. Šie rinkimai dar labiau atitolins nuo veiksmų, lemiančių tai, kaip veikia respublikos sistema.
– D.Trumpas kol kas nesutinka aiškiai pasakyti, kad pralaimėjimo rinkimuose atveju pasitrauks iš posto. Ar tikėtina, kad tai iš tikrųjų įvyks?
– Nemanau, kad tai tikėtina, tačiau daug kartų klydau dėl D.Trumpo, todėl atsisakau prognozuoti. Geriausia, jei kuris nors kandidatas laimėtų didele persvara ir pergalė būtų labai aiški.
Demokratai pastaruosius ketverius metus daugiau ar mažiau sakė, kad D.Trumpo išrinkimas nebuvo legitimus. Tai yra viena iš mūsų politikos tendencijų – atsisakymas pripažinti pralaimėjimą, kurią Trumpas akceleruoja.
