Šaudė į demokratijos gynėjus Rusijoje
Pirmą kartą Sergejus Surovikinas į Rusijos žiniasklaidos akiratį pateko 1991 m. rugpjūtį, per susirėmimus Maskvoje tarp Boriso Jelcino šalininkų ir lojalių perversmą surengti mėginusį SSRS Valstybinį ypatingosios padėties komitetą (GKČP) rėmusių kariškių. Kapitono laipsnį turėjęs S.Surovikinas tuomet vadovavo Tamanės divizijos šarvuotų pėstininkų mašinų kolonai, kuri susidūrė su Baltųjų rūmų gynėjais netoli tunelio Maskvoje.
S.Surovikinas pareikalavo duoti kelią ir paleido įspėjamuosius šūvius, tačiau į kariškius buvo mėtomi akmenys ir buteliai. S.Surovikinas davė įsakymą prasiveržti, po to kelioms šarvuotoms pėstininkų mašinoms pavyko pralaužti barikadas ir įvažiuoti į tunelį. Per incidentą šarvuotos pėstininkų mašinos mirtinai sutraiškė tris maskviečius – žuvo Dmitrijus Komaras, Ilja Kričevskis ir Vladimiras Usovas.
Po pučo S.Surovikinas septynis mėnesius praleido Matroskaja Tišina kalėjime laukdamas teismo. Tačiau galiausiai kaltinimai jam buvo panaikinti, nes jis vykdė įsakymus.
Buvo teisiamas dėl pistoleto pardavimo
1995 m., būdamas Frunzės karo akademijos studentas, S.Surovikinas buvo teisiamas dėl pistoleto pardavimo. Jis nepripažino savo kaltės ir teigė, kad buvo „įkalbėtas“. Maskvos įgulos karinis teismas pripažino jį kaltu dėl trijų kaltinimų ginklų kontrabanda. S.Surovikinui buvo paskirta vienerių metų lygtinė bausmė, kuri vėliau buvo panaikinta.
Po karšto pokalbio pavaldinys nusišovė
2002 m. S.Surovikinas baigė Generalinio štabo karo akademiją ir po dvejų metų vėl įsivėlė į skandalą. Tarnaudamas divizijos vadu Jekaterinburge, jis pasikvietė į savo kabinetą savo pavaduotoją pulkininką Andrejų Štokalą, kuris po, kaip pranešė žiniasklaida, „karšto pokalbio“ nusišovė tiesiog savo kabinete.
Prieš tai, tų pačių metų kovo mėnesį, vykstant vietos valdžios rinkimams, karininkas apkaltino S.Surovikiną ir dar kelis vyresniuosius karininkus sumušus jį dėl politinių nesutarimų. Vėliau jis atsiėmė savo pareiškimą iš prokuratūros.
Čečėnijoje pasižymėjo žiaurumu
2004 m. birželį S.Surovikinas buvo paskirtas Čečėnijoje dislokuotos 42-osios gvardijos motorizuotosios šaulių divizijos vadu. Keletą kartų S.Surovikino pavaldiniai buvo kaltinami neteisėtais veiksmais.
Daugiausia atgarsio sulaukė Borodzinovskajos kaimo „valymas“. 2005 m. divizijos batalionas „Vostok“ puolė kaimą. Liudininkų teigimu, kovotojai įsilaužė į namus, apiplėšė ir sumušė žmones, o avarų ir rusų tautybių gyventojus pradėjo varyti į mokyklos kiemą. Visi vyrai buvo surišti ir paguldyti mokyklos kieme bei šešias valandas buvo mušami per lietų.
S.Surovikinas sakė, kad kaltinimais kariams buvo siekiama „apšmeižti“ bataliono vadą Sulimą Jamadajevą, kuris vėliau buvo paskelbtas Rusijos didvyriu ir vėliau žuvo Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Donbasas ir Sirija
Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas rašo, kad S.Surovikinas dalyvavo siunčiant Rusijos karius į Donbasą po Krymo aneksijos.
„2014 m. Rytų karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Sergejus Surovikinas kažkodėl dirba ne savo Rytų Sibire, o Rostovo srityje, kur yra atsakingas už jam pavaldžių tankų dalinių, liūdnai pagarsėjusių „buriatų tankistų“, siuntimą į pietryčių Ukrainą“, – 2016 m. „Facebook“ rašė L.Volkovas. Oficialaus šios informacijos patvirtinimo nėra.
Keletą pareigų gynybos ministerijoje ėjęs S.Surovikinas 2017 m. kovo mėn. tapo Rusijos oro pajėgų grupės Sirijoje vadovu.
Vadovaujama S.Surovikino, Rusijos aviacija iš oro rėmė Basharui al Assadui lojalių pajėgų puolimą ir bombardavo opozicijos kontroliuojamus Sirijos miestus. Tų pačių metų lapkritį S.Surovikinas, kuris iki tol nebuvo tarnavęs karinėse oro pajėgose, buvo paskirtas vyriausiuoju Aviacijos ir kosmoso pajėgų vadu – tai buvo pirmasis toks paskyrimas šios ginkluotųjų pajėgų rūšies istorijoje.
Sirijoje S.Surovikino pavaldiniai vėl buvo apkaltinti žmogaus teisių pažeidimais. Rusijos oro pajėgų grupė Sirijoje buvo kaltinama, kad taikosi į gyvenamuosius rajonus, bombarduoja cheminiais ginklais ir iš oro atakuoja ligonines.
2020 m. „Human Rights Watch“ specialioje ataskaitoje S.Surovikinas įvardijamas tarp Rusijos ir Sirijos karinių vadų, kuriems gali būti taikoma vadovavimo atsakomybė (t. y. atsakomybė už pavaldinių veiksmus) už žmogaus teisių pažeidimus per 2019–2020 m. puolimą Idlibo provincijoje. Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Rusijos aviacija sąmoningai smogė civilinei infrastruktūrai, įskaitant ligonines, nepaisydama galimų aukų. 2019 m. „New York Times“ tyrimas tai patvirtino.
Po operacijos Sirijoje S.Surovikinui buvo suteiktas Rusijos didvyrio titulas (su didele materialine nauda). 2017 m. jis susitiko su prezidentu Vladimiru Putinu Sirijoje, kai šis atskrido į Rusijos Chmeimimo oro pajėgų bazę paskelbti apie daugumos Rusijos karių išvedimą.
Karas Ukrainoje
Vasario 23 d., Rusijai pripažinus apsišaukėliškų DLR ir DLR nepriklausomybę, bet dar likus vienai dienai iki Rusijos kariuomenės invazijos į Ukrainą, S.Surovikinui ir dar keliems aukštiems karininkams, ministrams ir propagandistams buvo pritaikytos ES sankcijos.
Prasidėjus karui S.Surovikinas tapo vienu iš kaltinamųjų baudžiamosiose bylose, kurias Ukraina iškėlė dėl antskrydžių prieš civilius taikinius ir civilių žūčių.
Netrukus po to, kai Rusijos pajėgos pasitraukė nuo Kyjivo ir pagrindinės kovos persikėlė į pietryčių Ukrainą, S.Surovikinas tapo vienu pirmųjų karo Ukrainoje vadų, kuriuos Rusijos gynybos ministerija oficialiai įvardijo.
Tuomet jis vadovavo pietinei krypčiai ir, matyt, pakeitė Pietų karinės apygardos vadą generolą Aleksandrą Dvornikovą.
Birželio pabaigoje britų karinė žvalgyba rašė: „Pietinė karių grupė ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį Rusijos puolime Donbase. Daugiau nei 30 Surovikino karjeros metų jį persekiojo kaltinimai korupcija ir žiaurumu.“
Kita vertus, Rusijoje šis paskyrimas sukėlė J.Prigožino ir R.Kadyrovo, kurie aštriai kritikavo Gynybos ministeriją dėl Lymano netekties, optimizmą. R.Kadyrovas pavadino Surovikiną „tikru kariu“, o J.Prigožinas – „legendine asmenybe“.
