2011-aisiais S.Udalcovas RFE/RL kalbėjo apie plataus spektro opozicijos koaliciją, kuri susivienytų rinkimų skaidrumo, nepriklausomų teismų ir demokratiškų politinių reformų klausimais.
„Ši bendra darbotvarkė vienija mus visus, net jei mūsų požiūris skirtingas, – sakė S.Udalcovas. – Šie skirtumai išlieka.“
„Tai iš tikrųjų buvo koalicija, kurioje liberalai, kairieji, socialistai patriotai, įvairios žmogaus teisių gynimo grupės ir kūrybingi intelektualai vienodai dalyvavo, – teigė opozicionierius. – Ji buvo efektyvi, kadangi galėjome matyti, jog darome įtaką priimamiems sprendimams. Šiandien tokia koalicija neegzistuoja.“
Toks chaosas šalies opoziciją apėmė artėjant Rusijos prezidento rinkimams, numatytiems ateinančių metų kovą. Šiuo metu populiariausiu opozicijos atstovu laikomas aktyvistas Aleksejus Navalnas greičiausiai juose negalės dalyvauti, kadangi jam buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu. A.Navalno šalininkai sako, kad tokie kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
Manoma, kad rinkimuose dalyvaus ir nugalės dabartinis prezidentas Vladimiras Putinas.
Akivaizdus nepasitenkinimas
Iš kalėjimo grįžęs S.Udalcovas sako, kad šiandien opozicijai veikti vieningai bus kur kas sudėtingiau. Nors opozicionierius tikina esąs atviras bet kokiam bendradarbiavimui ar net pasiryžęs kartu boikotuoti rinkimus, jis pridūrė, kad „negali būti vieno kandidato iš kairiųjų, liberalų ir nacionalistų“.
S.Udalcovas: „Natūralu, kad nedirbsime naudai to, kuris ideologiškai mums nėra artimas. Tokio žmogaus nepalaikysime kaip kandidato, įskaitant Navalną. Neturime tikslo pamiršti savo darbotvarkę.“
„Natūralu, kad nedirbsime naudai to, kuris ideologiškai mums nėra artimas. Tokio žmogaus nepalaikysime kaip kandidato, įskaitant Navalną. Neturime tikslo pamiršti savo darbotvarkės“, – tikino S.Udalcovas.
Opozicionierius sako kalėjime įsitikinęs, kad tarp rusų, kuriems vyriausybės politika mažai naudinga, auga nepasitenkinimas.
„Tambovo apskrityje, kur kalėjau, buvo daug įkalintų žmonių – eilinių žmonių, darbininkų, kurių gyvenimai pasisuko netinkama linkme“, – RFE/RL sakė S.Udalcovas.
„Kalbėdamas su jais gali matyti, koks pragyvenimo lygis yra regionuose, nepaisant vyriausybės pažadų, kad pajamos išaugs. Socialinės paslaugos neveikia. Jauni žmonės neturi darbo. Švietimo lygis smarkiai krenta. Kartais baisu suvokti, kad kai kurie žmonės nemoka skaityti ar rašyti“, – patirtimi kalėjime dalijosi S.Udalcovas.
„Žinoma, tai yra rodikliai, kad vyriausybės politika nėra efektyvi, – pridūrė opozicionierius. – Ši politika naudinga tik elito grupei, kurią sudaro maždaug 100 oligarchų šeimų, aukšto rango pareigūnams, jų žmonoms ir vaikams.
Valdžia nori išlaikyti tokią situaciją kiek įmanoma ilgiau, tuomet perduoti valdžią savo vaikams ir tokiu būdu valdyti amžinai.
S.Udalcovas: „Žinoma, tai yra rodikliai, kad vyriausybės politika nėra efektyvi. Ši politika naudinga tik elito grupei, kurią sudaro maždaug 100 oligarchų šeimų, aukšto rango pareigūnams, jų žmonoms ir vaikams."
Žinoma, tokios svajonės negali išsipildyti. Vidinis žmonių nepasitenkinimas auga“, – sakė už protestus prieš Kremlių įkalintas aktyvistas.
S.Udalcovas – vienintelis iš trijų „Kairiojo fronto“ lyderių, kuris buvo įkalintas už protestų organizavimą 2012-aisiais. Aktyvistas sako, kad šiuo metu vienas pagrindinių jo tikslų yra suvienyti Rusijos kairiuosius.
„Pagrindinis dalykas, kurį man dabar reikia padaryti, tai sustiprinti kairįjį opozicijos flangą, – planais dalijosi S.Udalcovas. – Dabar susitinku su įvairių kairiųjų organizacijų aktyvistais ir lyderiais, pradedant Rusijos komunistų partija ir „Tiesiog Rusija“, baigiant anarchistais ir kraštutinių kairiųjų grupėmis, kurių čia yra daug.
Tačiau jos elgiasi labai padrikai. Mūsų užduotis yra aktyvuoti „Kairįjį frontą“ ir sustiprinti visą kairįjį flangą“, – RFE/RL pasakojo opozicionierius.
Dėl Ukrainos pritaria Kremliui
2014-aisiais Maskvos įvykdyta Krymo aneksija, panašu, gali apkartinti S.Udalcovo misiją – jo požiūris į okupaciją sutampa su V.Putino.
„Kaip kairiųjų demokratiškų pažiūrų žmogus, visada manau, kad tautos noras yra pirmaeilis dalykas. Nesvarbu, ar Rusijos pajėgos buvo Kryme ir kokiomis sąlygomis vyko referendumas, man visiškai aišku, kad čia nugalėjo prorusiška nuotaika.
Krymo gyventojai pirmiausia išreiškė savo požiūrį kaip reakciją į tuo metu Kijeve vykstančius neramumus, į ultranacionalistų pareiškimus, atakas, į Krymo gyventojus nukreiptus grasinimus. Aš gerai suprantu jų reakciją.
Žmonių noras man – šventas. Palaikau Krymo prijungimą ne todėl, kad tai padarė Putinas, bet todėl, kad patys žmonės nusprendė tai padaryti“, – sakė S.Udalcovas.
S.Udalcovas: „Žmonių noras man – šventas. Palaikau Krymo prijungimą ne todėl, kad tai padarė Putinas, bet todėl, kad patys žmonės nusprendė tai padaryti.“
Jo požiūris į Rytų Ukrainą krečiantį konfliktą – panašus. S.Udalcovas tikina, kad Maidano protestų Ukrainoje 2013–2014 metais energiją palaikė „prieš tautą nusiteikusios pajėgos, oligarchai... ir ultranacionalistai“.
Jo teigimu, kaltinimai, kad Rusija regione išprovokavo separatistines nuotaikas, yra „paprasčiausiai demagogiški“.
S.Udalcovas tikino neturįs jokių intencijų kautis Ukrainoje, kadangi jis yra „ne kariuomenės vyrukas“, tačiau išreiškė norą aplankyti regioną, „kad geriau suprastų situaciją ir žmonių nuotaiką“.
„Kas bus, tas“
Praėjus keletui dienų po paleidimo iš kalėjimo, S.Udalcovas šiek tiek bandė suvokti dar vieną svarbų pokytį Rusijos politiniame kraštovaizdyje.
Opozicionierius aplankė netoli Kremliaus esantį tiltą, ant kurio 2015-ųjų vasarį buvo nušautas Borisas Nemcovas.
„Asmeniškai pažinojau Borisą Nemcovą, – sakė S.Udalcovas. – Mūsų politinės pažiūros buvo skirtingos, tačiau jis man buvo artimas kaip žmogus. Jis buvo labai malonus ir sugebėdavo rasti kompromisą. Jo vaidmuo skatinant bendradarbiavimą tarp įvairių opozicijos grupių tuo metu buvo labai svarbus. Todėl jis vyriausybei buvo problema, pavojus.“
„Nuvykau į žmogžudystės vietą ar atidaviau pagarbą, kadangi jis buvo mano bendražygis tikrąja to žodžio prasme, – tęsė S.Udalcovas. – Ne ideologinis bendražygis, tačiau veiksmo bendražygis. Mes gerai sutarėme, todėl buvo teisinga ten nueiti ir pademonstruoti solidarumą.“
Paklaustas, ar nebijo panašaus likimo, opozicionierius išliko ramus.
„Gyvenimas, žinoma, nėra amžinas, – svarstė S.Udalcovas. – Kažkuriuo metu visi paliksime šį pasaulį. Todėl manau, kad turiu padaryti kiek įmanoma daugiau gero ir kilnaus tiems, kurie yra šalia mūsų, mūsų šaliai, mūsų piliečiams. Neketinu bėgti ar slėptis. Kaip sako patarlė, daryk, ką privalai daryti, o kas bus, tas.“
