Šiųmetė Sacharovo premija už minties laisvę paskirta Liudmilai Aleksejevai, Olegui Orlovui, Sergejui Kovaliovui (Žmogaus teisių centras „Memorial“) ir kitiems Rusijos žmogaus teisių gynėjams.
„Simboliška, kad praėjus 20 metų nuo A.Sacharovo mirties ši premija suteikiama jo bendražygiams ir organizacijai, prie kurios įkūrimo prisidėjo ir jis pats. Tačiau tai taip pat rodo, kad žmogaus teisių padėtis Rusijoje itin prasta“, – sakė europarlamentaras Leonidas Donskis.
Laureatą iš trijų kandidatų išrinko Pirmininkų sueiga, kurią sudaro visų EP politinių frakcijų vadovai. Be nugalėtojų dėl apdovanojimo varžėsi Gazos Ruože dirbantis ginekologas Izzeldin Abuelaish ir Eritrėjos žurnalistas bei politinis kalinys Dawit Isaak.
Liudmila Aleksejeva, Olegas Orlovas, Sergejus Kovaliovas („Memorial") ir kiti Rusijos žmogaus teisių gynėjai premija apdovanoti norint pagerbti Andrejaus Sacharovo veiklą tęsiančių žmonių darbą. Stalininių represijų aukų atminimą siekianti įamžinti „Memorial“ organizacija palaipsniui tapo pilietinių teisių apsaugos centru. Tiesą apie represijas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir žmogaus teisių pažeidimus dabartinės Rusijos ir posovietinių šalių konfliktų zonose viešinanti organizacija gina pabėgėlius, diskriminacijos ir politinio persekiojimo aukas.
Apdovanojimą – diplomą ir 50 tūkst. eurų čekį – gruodžio 16 d. plenarinėje sesijoje Strasbūre iškilmingos ceremonijos metu nugalėtojams įteiks Europos Parlamento pirmininkas.
Šią kasmet skiriamą premiją, pavadintą žymaus Sovietų Sąjungos mokslininko ir disidento Andrejaus Sacharovo (1921–1989) vardu, Europos Parlamentas įsteigė 1988-aisiais, siekdamas paremti už demokratiją ir žmogaus teises kovojančius asmenis bei organizacijas, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies ir valstybės, kurioje jie veikia.
Ankstesni premijos laimėtojai:
Aung San Suu Kyi (Mianmaras, 1990), Adem Demaci (Jugoslavija/Kosovas, 1991), Las Madres de la Plaza de Mayo (Argentina, 1992), Oslobođenje (Bosnija ir Hercegovina, 1993), Taslima Nasreen (Bangladešas, 1994), Leyla Zana (Turkija, 1995), Wei Jingsheng (Kinija, 1996), ¡Basta Ya! (Ispanija, 2000), Dom Zacarias Kamwenho (Angola, 2001), Baltarusijos žurnalistų asociacija (2004), „Damas de blanco“ (Kuba), Hauwa Ibrahim (Nigerija) bei „Žurnalistai be sienų“ (Prancūzija, 2005), Aliaksandr Milinkevič (Baltarusija, 2006) ir Salih Mahmoud Mohamed Osman (Sudanas, 2007), Hu Jia (Kinija, 2008).
