„2012-ųjų Sacharovo premija EP įvertino nepaprastas pastangas kovojant už žmogaus orumą, pamatines laisves ir politinius pokyčius“, – teikdamas apdovanojimą trečiadienį pažymėjo M.Shulzas.
Pasak jo, šiemetis apdovanojimas skirtas aktyvistams, kovojantiems už geresnį Iraną ir valdžią, kuri gerbia savo šalies žmones.
Advokatė N.Sotoudeh atstovavo po ginčijamų birželio 2009 m. šalies prezidento rinkimų įkalintiems Irano opozicijos aktyvistams. Šiemet ji pradėjo bado streiką, protestuodama prieš nepelnytą kovotojų už žmogaus teises įkalinimą, ir buvo atsidūrusi prie mirties. EP vadovas moters kalinimą pavadino gėdingu, o situaciją Irane – kritiška.
J.Panahi dokumentinė juosta „Tai – ne filmas“ (In film nist) pernai buvo kontrabanda išvežta pyrage paslėptame kompiuterio atmintuke ir parodyta Kanų kino festivalyje. 1995-aisiais šiame festivalyje jis buvo laimėjęs „Auksinės kameros“ apdovanojimą. Režisieriaus filmuose daug dėmesio skiriama Irano vaikų, skurstančiųjų bei moterų sunkumams.
Kūrėjui skirtą premiją trečiadienį Strasbūre atsiėmė jo duktė. J.Panahi atstovavo ir du kino menininkai. Ceremonijoje dalyvavo ir 2003 m. Nobelio taikos premijos laureatė iranietė teisininkė Shirin Ebadi. Ji renginyje kalbėjo N.Satoundeh vardu.
Iraniečius nominavo Socialistų ir demokratų, Liberalų ir demokratų bei Žaliųjų frakcijos ir 11 kitų pavienių europarlamentarų.
Beveik visi – už grotų
Įdomi detalė – beveik visi trumpajame kandidatų gauti šiemetį apdovanojimą sąraše paminėti žmonės šiuo metu kalinami. J.Panahi taip pat gresia šešeri metai kalėjimo, be to, buvo uždrausta kurti filmus. Drauge su juo nominuota N.Sotoudeh atlieka 11 metų kalėjimo bausmę.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pussy Riot“ merginos |
Į prestižinę 50 tūkst. eurų (172,6 tūkst. litų) premiją pretendavo ir Rusijos merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ narės bei Baltarusijos disidentas Alesis Beliackis. Kandidatai buvo atrinkti iš penkių pretendentų, kuriuos pasiūlė EP politinės frakcijos ar narių grupės. Anksčiau iš sąrašo buvo išbraukti Pakistano krikščionių teisių gynėjas Josephas Francisas ir įkalinti Ruandos opozicijos atstovai.
Apdovanoti žmogaus teisių centro „Viasna“ („Pavasaris“) įkūrėją, Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) pirmininko pavaduotoją siūlė Lietuvos europarlamentaras Leonidas Donskis drauge su kolega iš Lenkijos Jaceku Saryuszu-Wolski ir dar maždaug 80 politikų iš įvairių ES šalių. Metų pradžioje L.Donskis kreipėsi į Nobelio premijos komitetą Norvegijoje, siūlydamas žmogaus teisių gynėjui skirti Taikos premiją.
 |
| Redo Vilimo/BFL nuotr./A.Beliackis tapo dar vienu Baltarusijos režimo įkaitu. |
Pernai lapkritį A.Beliackis buvo nuteistas kalėti puspenktų metų dėl vengimo mokėti mokesčius, jo turtas konfiskuotas. „Viasna“ visus 2011 metus aktyviai rinko lėšas, kad galėtų padėti aktyvistams ir politikams, įkalintiems po prezidento rinkimų 2010-ųjų gruodį ir masinių protestų. Baltarusijos valdžia grupę uždraudė, ji veikė iš Lietuvos bei Lenkijos, kur laikė savo banko sąskaitas. Aktyvistas buvo nuteistas, kai abi šalys perdavė Minskui informaciją apie jo banko sąskaitas.
Grupės „Pussy Riot“ narių Nadeždos Tolokonnikovos, Jekaterinos Samucevič ir Marijos Aliochinos protestai, areštas ir nuosprendis praleisti dvejus metus pataisos darbų kolonijoje sutelkė viso pasaulio dėmesį į pilietinių teisių ribojimą ir teisinės valstybės trūkumus Rusijoje. Atlikėjos buvo nuteistos už „religinės neapykantos pakurstytą chuliganizmą“, kai įsiveržė į Kristaus Išganytojo katedrą Maskvoje. Kaukėtos merginos meldėsi, kad Rusija būtų išvaduota nuo V.Putino.
Ši šalis griežtai kritikavo europarlamentarus už „Pussy Riot“ nominavimą Sacharovo premijai, nes tai esąs kišimasis į vidaus reikalus. Beje, apeliacinis teismas netikėtai nurodė J.Samucevič paleisti lygtinai. Daugelio stebėtojų manymu, taip bandoma suskaldyti išvien besilaikančias grupės nares.
Daugelis laureatų – baltarusiai
Sacharovo premiją EP kasmet nuo 1988-ųjų skiria išskirtinėms asmenybėms ir žmonių grupėms, kovojančioms su netolerancija, fanatizmu ir priespauda. Ji teikiama už pasiekimus plėtojant demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą. Nominantus apdovanojimui gali siūlyti EP politinės ir mažiausiai 40 europarlamentarų grupės.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas (dešinėje, stovi) mėgina nutraukti Andrejaus Sacharovo (kairėje, tribūnoje) kalbą per pirmąjį liaudies deputatų suvažiavimą. |
Premija pavadinta rusų disidento Andrejaus Sacharovo (1921–1989) vardu. Fizikas išrado vandenilio bombą, bet, susirūpinęs jos galimomis pasekmėmis žmonijos ateičiai, mokslininkas skatino geriau suvokti branduolinio ginklavimosi varžybų keliamą pavojų. Iš dalies tai pavyko, nes 1963 m. buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis.
SSRS laikytas ardomąja veikla užsiimančiu disidentu, 1970-aisiais A.Sacharovas subūrė Žmogaus teisių apsaugos ir politikos aukų gynimo komitetą. Jo pastangas vainikavo 1975 m. suteikta Nobelio taikos premija.
Jei įmanoma pagal EP darbotvarkę, premijos teikimo data nustatoma kuo arčiau gruodžio 10-osios. Būtent tą dieną 1948 m. buvo paskelbta Jungtinių Tautų visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Plenarinės sesijos Strasbūre metu premiją oficialiai įteikia EP pirmininkas.
Pernai ja buvo apdovanoti penki Arabų pavasario aktyvistai, anksčiau – Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai „Memorial“, Baltarusijos žurnalistų asociacija, baltarusių opozicijos veikėjas Aleksandras Milinkevičius, JT generalinis sekretorius Kofis Annanas ir visas šios organizacijos personalas, Birmos opozicionierė Aung San Suu Kyi. Pirmąją premiją pelnė kovotojas su apartheidu, būsimasis Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Nelson Mandela ir sovietų disidentas Anatoljus Marčenko (po mirties).
