„Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pažeidė konstituciją“, nes be vyriausybės sutikimo vyko į užsienio vizitus, pareiškė KT pirmininkas Merabas Turava, valdančiajai partijai siekiant jos apkaltos.
Sakartvelo valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderis Iraklis Kobachidzė apie tokį siekį pranešė praėjusį mėnesį.
Toks sprendimas priimtas opozicijai sunerimus, kad Tbilisis vėl nusisuka nuo Europos ir pradeda stiprinti ryšius su Rusija.
Kaip pranešta rugsėjo viduryje, vyriausybės administracija nesuderino 10 S. Zurabišvili užsienio kelionių.
„Sakartvelo svajonės“ įstatymų leidėjų teigimu, S. Zurabišvili be vyriausybės leidimo susitikinėdama su užsienio lyderiais užsiėmė lobizmu dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.
71-erių S. Zurabišvili prezidento poste dirba nuo 2018-ųjų.
S. Zurabišvili advokatė Maja Kopaleišvili žurnalistams sakė, kad teismas „neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo patvirtinti, kad prezidentė pažeidė Konstituciją“.
Tai buvo pirmoji Sakartvelo istorijoje KT byla dėl prezidento apkaltos.
Parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis sakė, kad balsavimas dėl apkaltos bus surengtas artimiausiomis dienomis.
Tačiau „Sakartvelo svajonė“ pripažino turinti mažai galimybių nuversti S. Zurabišvili, nes ji turi tik 84 atstovus parlamente, o norint nušalinti valstybės vadovą, reikia mažiausiai 100 įstatymų leidėjų paramos.
Partijos pirmininkas I. Kobachidzė pripažino, kad „šansų surinkti 100 balsų praktiškai nėra“, ir pridūrė: „Jei Salomė Zurabišvili turėtų elementaraus orumo, ji atsistatydintų.“
„Ji tik nominaliai bus laikoma Sakartvelo prezidente (...) ir visiškai neteks politinio ir moralinio legitimumo“, – tvirtino jis.
Opozicinės partijos pareiškė, kad nepritars S. Zurabišvili nušalinimui.
„Politinė kova“
Praėjusį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) susitiko su S. Zurabišvili Briuselyje, kad dar kartą patvirtintų bloko įsipareigojimą remti Sakartvelo kelią į Bendriją ir pabrėžtų reformas, kurias šalis turi įgyvendinti.
Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.
ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau paragino Tbilisį įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.
S. Zurabišvili griežtai kritikavo „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę dėl, jos teigimu, nesugebėjimo įgyvendinti ES reformų reikalavimų.
Nors Maskvos ir Tbilisio santykiai daugelį metų buvo atvirai priešiški, Sakartvelo vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, per pastaruosius metus ėmėsi suartėjimo veiksmų.
Kovą Sakartvelą sukrėtė protestai po to, kai buvo pristatytas Rusijos pavyzdžio įstatymo projektas dėl užsienio agentų, kurio galiausiai atsisakyta, o gegužę atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą ir sulaukė ES pasmerkimo.
S. Zurabišvili, pirmoji moteris Sakartvelo prezidento poste, buvo išrinkta šešerių metų kadencijai 2018-aisiais su „Sakartvelo svajonės“ palaikymu, tačiau greitai įgijo priešų parlamentinės daugumos gretose.
Ji gimė Prancūzijoje, kartvelų šeimoje, kuri 1921 metais pabėgo nuo bolševikų režimo į Paryžių.
Jos 30 metų trukusią karjerą Prancūzijos diplomatijoje vainikavo ambasadorės pareigos Tbilisyje, o 2004 metais ji buvo paskirta Sakartvelo užsienio reikalų ministre.
Prancūzijoje išleistoje knygoje „Viena moteris dviem šalims“ (Une femme pour deux pays, A Woman for Two Countries) ji rašė: „Dabar turiu įsitraukti į politinę kovą, kuri manęs niekada netraukė, kurios niekada nepraktikavau, kuri man primetama.“
