„Nesitikime jokių pokyčių“, – žurnalistams antradienį teigė D.Zalkalianis, paklaustas, ar po prezidento rinkimų galima tikėtis pokyčių Sakartvelo užsienio politikoje.
„Gruzijos užsienio politikos prioritetai yra integracija į europines ir euroatlantines struktūras. Tai vienas svarbiausių politikos prioritetų, kuris jau yra atspindėtas Sakartvelo Konstitucijoje“, – pridūrė jis.
Gruzijos ekspertų nuomone, rinkimus į valstybės vadovo postą daugiausiai šansų laimėti turi nepriklausoma kandidatė, parlamento narė ir buvusi užsienio reikalų ministrė Salomė Zurabišvili, ją aktyviai palaiko valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, bei buvusios valdančiosios partijos „Vieningas nacionalinis judėjimas“ iškeltas kandidatas, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras Grigolas Vašadzė.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad politikos tęstinumo leidžia tikėtis Sakartvelo visuomenė, remianti narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
„Tai leidžia kalbėti apie šio kelio negrįžtamumą ir politinės krypties nekintamumą, nepaisant rinkimų. Mes, žinoma, to tikimės“, – kalbėjo ministras.
Gruzijos prezidento rinkimuose varžosi 25 kandidatai.
Pareigūnai teigia, kad „Vieningas nacionalinis judėjimas“ planuoja Tbilisyje ir kituose šalies miestuose organizuoti nesankcionuotas protesto akcijas, jei jos kandidatas pralaimės prezidento rinkimuose.
Ministras šių ketinimų nekomentavo, bet teigė, kad rinkimuose laikomasi demokratinių principų, kandidatai yra laisvi reikšti nuomonę kampanijos metu, yra pakviesti stebėtojai.
„Nesitikime jokių fundamentalių teisių pažeidimų. Visos partijos ir visos politinės jėgos turi teisę reikšti savo poziciją pagal demokratinius principus“, – tvirtino D.Zalkalianis.
Gruzijos prezidento rinkimuose varžosi 25 kandidatai. Neseniai priimtos šalies Konstitucijos pataisos apribos jo galias vidaus politikoje, šalies vadovas apsiribos reprezentacinėmis funkcijomis.
Nors artimiausiais metais Sakartvelui tapti Europos Sąjungos ir ES nare atrodo miglotos, D.Zalkalianis teigė, kad Sakartvelas toliau aktyviai to siekia.
Pasak jo, 2014 metais pasirašiusi Asociacijos sutartį su ES Sakartvelas jau padarė „reikšmingą pažangą“.
D.D.Zalkalianis: „Bet turime dar ambicingesnę darbotvarkę, kad eitume toliau Asociacijos sutarties, (...) vadiname ją „Gairės į Europą“. Tai yra koncepcinis dokumentas ir Vyriausybė šiuo metu dirba su jo turiniu.“
„Bet turime dar ambicingesnę darbotvarkę, kad eitume toliau Asociacijos sutarties, (...) vadiname ją „Gairės į Europą“. Tai yra koncepcinis dokumentas ir Vyriausybė šiuo metu dirba su jo turiniu“, – sakė D.Zalkalianis.
Tbilisio ir ES atstovai susitiks Briuselyje lapkričio pabaigoje.
„Visos šios pastangos skirtos integraciniams procesams ir mes judame link galutinio tikslo, kuris yra visiška integracija į Europos tautų šeimą“, – teigė Sakartvelo diplomatijos vadovas.
Po 2008 metų karo Maskva nepriklausomomis pripažino praėjusiame amžiuje apie atsiskyrimą paskelbusią Pietų Osetiją ir kitą atskilusį regioną Abchaziją.
Rusija yra dislokavusi tūkstančius savo karių šių teritorijų karinėse bazėse. Tarptautinė bendruomenė Abchaziją ir Pietų Osetiją laiko okupuotomis Sakartvelo teritorijomis.
