„Mūsų atsakas į tebesitęsiančią okupaciją paprastas – mes nesusitaikysime! Nesusitaikysime su tuo, kad Galyje ir Achalgoryje grubiai pažeidžiamos Sakartvelo teisės. Nesusitaikysime, kad varžomos mūsų piliečių – abchazų ir kartvelų – teisės, jų kalba ir identitetas“, – rašoma valstybės vadovės pareiškime, išplatintame minint 11-ąsias 2008 metų karo pradžios metines.
S.Zurabišvili pažymėjo, kad Sakartvelo atsakas turi būti valstybės politinis ir ekonominis stabilumas.
„2005 metais sugebėjome taikiai iškelti iš Sakartvelo teritorijos Rusijos karines bazes. Taip pat taikiai galėsime nutraukti okupaciją ir sukurti naujus santykius. Vokietijos pavyzdys mums rodo, kad amžinų dalykų nėra – visada įmanoma nugalėti neviltį. Konflikto sureguliavimas tiek mums, tiek jiems yra vienas iš prioritetų“, – sakė valstybės vadovė.
Sakartvelo ministras pirmininkas Mamuka Bachtadzė savo ruožtu pareiškė, kad 2008 metų rugpjūčio konfliktas buvo ankstesnės šalies valdžios klaidų pasekmė.
„Be abejonės, didžiulė ankstesnės valdžios klaida buvo tai, kad ji nesirinko teisingų akcentų“, – sakė premjeras žurnalistams ketvirtadienį, po apsilankymo kapinėse, kur palaidoti per 2008 metų konfliktą žuvę sakartveliečių kariškiai.
Anot M.Bachtadzės, tuometinė Sakartvelo vyriausybė savo politika sudarė sąlygas „įgyvendinti okupacijos planą“.
Kaip rodo oficialūs duomenys, per 2008 metų karą Sakartvelo neteko 408 piliečių – 170 karių, 14 Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir 224 civilių.
Ne vienus metus tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrojusi įtampa per kraštus išsiliejo 2008 metų rugpjūtį, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, kurios iš pabūklų apšaudė vietinių gruzinų kaimus.
Maskva į tai reagavo ginkluotu įsiveržimu į Sakartvelo teritoriją – buvo užimti dideli šalies plotai, bombarduojami įvairūs objektai. Kariniai veiksmai tęsėsi iki rugpjūčio 12 dienos imtinai.
Laimėjusi šį trumpą karą, nusinešusį šimtus gyvybių, Rusija oficialiai nepriklausomomis valstybėmis pripažino Pietų Osetiją ir kitą nuo Sakartvelo atskilusią sritį Abchaziją, užsitikrindama šių abiejų teritorijų, kuriose Maskva turi dvi karines bazes, kontrolę.
Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.
Pietų Osetija ir Abchazija sudaro apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.