Sekmadienį prie balsadėžių skubėsiantys kartvelai paskutinį kartą tiesiogiai rinks prezidentą. Tai – Sakartvelo valdymo sistemos parėjimo iš prezidentinės į parlamentinę, dalis.
Antrojo turo prireiks tuo atveju, jei nė vienas kandidatas nesurinks 50 proc. balsų – apklausos rodo, kad būtent taip ir nutiks. Nors šiemet užsiregistravo rekordinis kandidatų skaičius – 25, tarp jų nėra dabartinio prezidento Giorgo Margvelašvilio.
Naujojo prezidento kadencija tęsis šešerius metus, tačiau nuo 2024-ųjų, kai šalies vadovus rinks iš 300 narių sudaryta rinkikų kolegija, prezidentas bus paskiriamas penkeriems metams.
Remiantis parlamento priimta nauja Sakartvelo konstitucija, kuri įsigalios šį rudenį išrinktam prezidentui pradėjus eiti pareigas, šalies vadovo galios bus gerokai apribotos.
Jis nebeturės įtakos vidaus politikai, vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įgaliojimus galės panaudoti tik karo atveju, nebeskirs ambasadorių ir teisėjų.
Kol kas panašu, kad kartvelai rinkimais pernelyg nesidomi: prognozuojama, kad aktyvumas bus žemiausias Sakartvelo istorijoje.
Apklausos rodo itin didelį neapsisprendusių rinkėjų skaičių – net 70 proc. Maždaug 40 proc. registruotų rinkėjų apskritai neketina balsuoti.
Kandidatės kaltinimai M.Saakašviliui
Viena iš lyderių nuomonės apklausose – 66 metų amžiaus Prancūzijoje gimusi Salomė Zurabišvili. Ji rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausoma kandidatė, tačiau S.Zurabišvili remia valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.
Ši kandidatė turi realių šansų tapti pirmąja Sakartvelo prezidente moterimi.
Nors kandidatė kampanijos metu siuntė Sakartvele itin prieštaringai vertinamą žinutę – kaltino buvusį prezidentą Michailą Saakašvilį 2008 metais pradėjus karą su Rusija – jai prognozuojama apie 30 proc. balsų.
2008 metų rugpjūčio 8 dienos naktį separatistiniame Pietų Osetijos regione prasidėjo ginkluoti Sakartvelo kariuomenės ir separatistų susirėmimai. Nors analitikai sutaria, kad Tbilisis pirmasis panaudojo ugnį, Maskva metų metus Sakartvele naudojo hibridinio karo priemones.
15min anksčiau šiemet kalbinta dezinformacijos analitikė Tamar Kincurašvili teigė, kad tokia S.Zurabišvili žinutė yra Rusijos propagandos dalis. Be to, tokius kandidatės pasisakymus neigiamai vertino ir didelė dalis ją remiančios partijos elito.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sakartvelo analitikai: „Karai Ukrainoje ir Gruzijoje panašūs, nes Rusija dėl jų kaltina aukas“
„Jos skiriamasis ženklas – aštrūs ir drąsūs pasisakymai. Ji garsėja komentarais, kurie ne visada dera su oficialia politika“, – euronews.com teigė Sakartvelo reikalų ekspertas Maxas Frasas.
Pasak analitiko, ji turi daugiausia šansų nugalėti, tačiau sunku pasakyti, ko tiksliai galima tikėtis iš jos kaip prezidentės. „Ji gali tapti labiau nepriklausoma nei Margvelašvilis“, – pridūrė M.Frasas.
Europietiška kryptis
Pagrindinis S.Zurabišvili varžovas – taip pat buvęs užsienio reikalų ministras Grigolas Vašadzė. Kandidatas atstovauja koalicijai „Jėga vienybėje“, kurią sudaro opozicinis „Vieningas nacionalinis judėjimas“ (UNM) ir kelios mažos provakarietiškos konservatorių partijos.
UNM įkūrė prieštaringai vertinamas M.Saakašvilis, kuris anksčiau šiemet buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo, nes vadovaudamas valstybei „piktybiškai viršijo įgaliojimus“.
M.Saakašvilis Sakartvelo pilietybės neteko 2015 metais, kai buvo paskirtas Ukrainos Odesos regiono gubernatoriumi. 2017 metų liepą Ukrainos prezidentas Petro Porošenka panaikino ir ukrainietišką pilietybę, vėliau tais metais M.Saakašvilis buvo deportuotas iš šalies.
Nepaisant teismo sprendimo, G.Vašadzė tvirtina, kad, vos tapęs prezidentu, grąžintų M.Saakašviliui atimtą pilietybę.
„Jis greičiausiai tęstų proeuropietišką ir pro-NATO Saakašvilio politiką, skirtų amnestiją žmonėms, kuriuos nuteisė dabartinis režimas, įskaitant Saakašvilį“, – teigė M.Frasas ir pridūrė, kad G.Vašadzės išrinkimas būtų „rizikingas“.
Į populiariausių kandidatų trejetuką patenka Davidas Bakradzė, kurį nominavo nuo UNM atsiskyręs „Europietiškas Sakartvelo judėjimas“.
„Jis turi labai gerą potencialą ir sugeba suvienyti skirtingas partijas. Kaip prezidentui tai – labai naudinga“, – euronews.com tikino M.Frasas.
Vis dėlto, jis pridūrė, kad rinkimuose greičiausiai nugalės S.Zurabišvili ar G.Vašadzė.
„Jei jis (Bakradzė – red.) surinktų daugiau balsų, tai gali reikšti, kad jauni, miestuose gyvenantys rinkėjai yra nusivylę dabartine valdančiąja partija. Tačiau jis tikrai nelaimės“, – sakė M.Frasas.
Analitiko teigimu, tarp 25 kandidatų yra ir prorusiškų veikėjų, tačiau nė vienam jų neprognozuojama daug balsų.
Nėra vietos Rusijai?
Euronews.com rašo, kad nors Europos Sąjungos (ES) paraštėse esančios šalys dažnai tampa Briuselio ir Maskvos kovos ringu, Sakartvele situacija šiek tiek kitokia.
Prieš dešimtmetį prasiveržęs konfliktas padėjo Tbilisiui žengti narystės ES link. 2014 metais buvo pasirašytas asociacijos susitarimas, tačiau iki pilnavertės narystės Bendrijoje suteikimo reikės gerokai palaukti.
M.Frasas tikino, kad šalyje egzistuoja antirusiški sentimentai, o „Rusija yra mažiau patraukli strateginė partnerė“.
TAIP PAT SKAITYKITE: R.Skardžiūtė-Kereselidze: „Sakartvelas parodė, kad karas nėra nukreiptas į Rusijos žmones“
O kaip korupcija?
Remiantis organizacijos „Transparency International“ Sakartvelo padaliniu, spalį buvo paviešinti garso įrašai, kuriuose galimai užfiksuota aukštų vyriausybės pareigūnų korupcijos schema Sakartvelo tabako rinkoje.
M.Frasas tikina, kad jie šie kaltinimai bus įrodyti, jie gali rimtai pakenkti S.Zurabišvili, kurią remia į skandalą įsitraukusi partija „Sakartvelo svajonė“.
Pasak analitiko, naujai išrinktas prezidentas gali padėti „apvalyti“ Sakartvelo teismų sistemą nuo korupcijos.
„Prezidentas gali paskirti tris Konstitucinio teismo teisėjus ir vieną Aukščiausios teisingumo tarybos narį. Jis gali pakeisti galios balansą ir į teismų sistemą įnešti daugiau skaidrumo“, – tikino M.Fasas.
Ekspertas pridūrė, kad netrūksta įrodymų, jog dabartiniai teisėjai tarnauja valdžioje esančių partijų interesams.
