2003 metų pavasarį šios vyrų porelės viešbutyje „Panorama“ Štrbske Pleso kurorte nepastebėti buvo sunku – jie tris dienas ir naktis be paliovos gėrė. Tiesiog savo kambaryje, iš kurio vis reikdavo išnešti tuščių degtinės butelių.
Vienas buvo austras, kitas – rusas. Iš pirmo žvilgsnio vyrai atrodė kaip seni bičiuliai, galbūt verslininkai, kurie į Aukštuosius Tatrus Slovakijoje atvyko tiesiog pailsėti ir pasimėgauti kalnų oru.
Netrukus paslaptingi sugėrovai išvyko į Austrijos sostinę Vieną, bet prieš tai kažkas pamatė, kaip austras pernelyg nesislėpdamas skaičiuoja didžiausio įmanomo nominalo banknotus.
Labiau rūpėjo koronavirusas
Viešbučio Aukštuosiuose Tatruose darbuotojai negalėjo žinoti, kad reikalą turėjo su šnipais. Pirmasis – Austrijos kariuomenės pulkininkas Martinas Mölleris, kuris slaptą informaciją Maskvai perdavinėjo jau nuo sovietmečio. Dabar jam – 72-eji.
Antrasis – M.Möllerio prižiūrėtojas, Rusijos karinės žvalgybos agentas Igoris Jegorovičius Zaicevas. Šio žvalgybininko, dėl kurio į kalnus iš Vienos ir vyko M.Mölleris, arešto orderį Austrija paskelbė tik praėjusiais metais – Vidurio Europoje šis 66 metų agentas darbavosi dar ilgai.
Dabar abu jie jau žinomi kaip vieno didžiausių šnipinėjimo skandalų Austrijoje, seniai garsėjančioje kaip šnipų lizdas, herojai.
Nuosprendžius dėl valstybės išdavimo paprastai lydi ilgi kalėjimo metai ir vieši debatai dėl rusų šnipų įtakos, bet Austrija, kuri dar neseniai labai neblogai sutarė su Rusija, tylėjo.
Bet didelį vaidmenį šioje istorijoje suvaidino ir Slovakija, mat daugiausia M.Mölleris su I.Zaicevu bendravo būtent šioje šalyje.
Byla M.Mölleriui, tiesa, baigėsi be didelių nuostolių. Už uždarų durų Zalcburge vykusiame procese birželį jis buvo nuteistas kalėti trejus metus – austrams ir slovakams tada labiau rūpėjo koronaviruso krizė.
Viena net neskelbė svarbių detalių, pavyzdžiui, Rusijos agento tapatybės.
Nuosprendžius dėl valstybės išdavimo paprastai lydi ilgi kalėjimo metai ir vieši debatai dėl rusų šnipų įtakos, bet Austrija, kuri dar neseniai labai neblogai sutarė su Rusija, tylėjo.
Švelni bausmė nenustebino
Nepaisant to, kad M.Mölleris Maskvos naudai šnipinėjo mažiausiai 25 metus ir užsidirbo maždaug 300 tūkst. eurų, jis buvo paleistas iškart po teismo posėdžio.
Ne tik dėl to, kad apie pusę bausmės laiko jau buvo praleidęs suimtas iki teismo, bet ir teisėjui nutarus, jog „jis nebegali tęsti šnipinėjimo“. Zalcburgietis jau išėjęs į pensiją, o jo sveikata prasta.
Anot žvalgybos eksperto Siegfriedo Beero, švelni bausmė M.Mölleriui greičiausiai susijusi su galimybe, kad jo advokatai sėkmingai įtikino teisėją, jog pulkininkas Rusijai teikė ir taip viešai prieinamą informaciją.
„Kariuomenės vadovybė į šią bylą žiūrėjo labai rimtai, Austrijos karinė žvalgyba suteikė daug reikalingų duomenų.
Siekta didžiausios įmanomos 10 metų kalėjimo bausmės“, – tvirtino Austrijos žvalgybos, propagandos ir saugumo studijų centrą įkūręs S.Beeras.
Bet neoficiali tokio švelnumo priežastis galėtų būti tai, kad austrai, kurie su Rusija aktyviai užsiima verslu ir kitokiu bendradarbiavimu, nelabai pyksta ant Maskvos, teigia kitas analitikas Gustavas Gresselis.
„Manęs nenustebino bylos baigtis. Austrijoje, kurios sostinėje per Šaltąjį karą veikė labai daug šnipų, tokia veikla nelaikoma rimtu nusikaltimu – juolab kad skandalai gali pakenkti santykiams su Rusijos Federacija“, – svarstė G.Gresselis.
Antisemitinės pažiūros
Kaip rašo „Dennik N“, viena pagrindinių liudytojų šioje byloje tapo buvusi M.Möllerio širdies draugė – 78-erių slovakė, turinti ir Austrijos pilietybę. Ji nenori atskleisti savo tapatybės.
„Man labai neramu“, – žurnalistams tepasakė moteris, kuri nepanoro duoti išsamesnio interviu, bet kuri esą labai padėjo Austrijos tyrėjams.
Anot dienraščio šaltinių, M.Mölleris dažnai naudodavosi būtent šios slovakės automobiliu, kai vykdavo susitikti su Rusijos GRU agentu. Aukštuosiuose Tatruose austras lankėsi ne sykį – pavyzdžiui, 2010 metais jis vėl atvyko į Štrbske Plesą, tik gyveno jau viešbutyje „FIS“.
Vis dėlto dažniausiai austras vykdavo į Bratislavą – atstumas nedidelis, pasienio patikrų nėra. Sykį bendrauta konspiraciniame bute Petržalkos rajone, kitą kartą – restorane „Leberfinger“.
M.Mölleris taip pat keisdavosi žinutėmis su I.Zaicevu palikdamas ir paimdamas raštelius ar USB laikmenas miške prie Vienos. Tačiau daugiausia bendrauta Slovakijoje, kuri, panašu, tapo patogia vieta veikti Rusijos agentams.
Kaip „Dennik N“ teigė šaltiniai, „Centras“ Maskvoje M.Möllerį greičiausiai užverbavo Irano sostinėje Teherane dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Jis buvo labai draugiškas, kėlė pasitikėjimą. Tiesa, kartais jis nė neslėpdavo, kad prijaučia nacių ideologijai. Jis teigė, kad Holokausto nebuvo, o slavų tautas laikė antrarūšėmis
Austras pulkininkas dažnai keliavo po Vidurinius Rytus ir esą būtent Irane išgirdo „pasiūlymą bendradarbiauti“, kurio neatsisakė. Manoma, kad jis tiesiog norėjo daugiau pinigų.
Ir dieną, kai buvo demaskuotas, M.Mölleris, kuris tąkart bendravo su GRU agentu, su savimi turėjo beveik 30 tūkst. eurų. Karuselė tuomet įsibėgėjo: kariškis buvo suimtas 2018 metų lapkritį, o šių metų birželį nuteistas.
„Jis buvo labai draugiškas, kėlė pasitikėjimą. Tiesa, kartais jis nė neslėpdavo, kad prijaučia nacių ideologijai. Jis teigė, kad Holokausto nebuvo, o slavų tautas laikė antrarūšėmis“, – „Dennik N“ pasakojo šaltinis, pažinojęs M.Möllerį.
Pasak G.Gresselio, antisemitizmas ir radikalios dešiniosios pažiūros kamuoja ir Vokietijos ginkluotąsias pajėgas, bet esą Austrijoje problema dar aštresnė.
„Tai susiję ir su faktu, kad radikali Laisvės partija sugebėjo patekti į vyriausybę ir prastumti savo žmones – antisemitus – į sistemą.
Tokie pareigūnai dažnai artimi Rusijai. Jiems nepatinka Europos Sąjunga, teigiami pokyčiai Ukrainoje. Rusijos slaptųjų tarnybų ryšiai su kraštutiniais dešiniaisiais Europoje yra gerai žinomi ir įrodyti“, – tvirtino G.Gressenas.
Ką atskleidė rusams?
GRU agentas I.Zaicevas, kaip anksčiau skelbė Austrijos žiniasklaida, domėjosi informacija apie Vokietijos ir Austrijos ginkluotąsias pajėgas bei jų silpnąsias vietas. Domino rusą ir ginklų sistemos, sausumos ir oro pajėgų veikimas.
Kaip rašoma teismo dokumentuose, M.Mölleris I.Zaicevui perdavė duomenų apie tankus, radarų stotis, oro gynybos sistemas, NATO projektus ir Vokietijos kariuomenės struktūras.
Savo ruožtu I.Zaicevas austrui buvo atvežęs specialios įrangos – radijo stotelę, kuri leido jiems slapta bendrauti. M.Mölleris taip pat buvo išmokytas užkoduoti siunčiamą informaciją.
Šengeno erdvė šnipams labai patinka, o Austrija rusus priima išskėstomis rankomis. Austrams pernelyg nerūpi šnipinėjimas, jei taikiniai yra kitos šalys ir tarptautinės organizacijos
Kad Slovakija rusų operatyvininkams tapo saugia baze, iš kurios vykstama į misijas Europoje, šiemet paliudijo ir „Bellingcat“ tyrimas. Išsiaiškinta, kad vienas įtariamųjų čečėno Zelimchano Changošvilio nužudymu Berlyne į Vokietiją atvyko pasirūpinęs Slovakijos viza.
Įtariamasis vizą gavo labai lengvai, o Slovakijos ambasada net nepatikrino jo pateiktų duomenų, kurie, savaime suprantama, buvo melagingi. Bratislava neseniai išspyrė tris rusų šnipus, šalyje veikusius po diplomatine priedanga.
„Šengeno erdvė šnipams labai patinka, o Austrija rusus priima išskėstomis rankomis. Austrams pernelyg nerūpi šnipinėjimas, jei taikiniai yra kitos šalys ir tarptautinės organizacijos“, – teigė žvalgybos ekspertas Markas Galeotti.
Tiesa, Slovakija irgi gana pasyvi. 2018 metais ji vienintelė iš Višegrado ketverto atsisakė išsiųsti iš šalies Rusijos šnipus, kai Vakarai nutarė solidarizuotis su Jungtine Karalyste, kurios teritorijoje bandyta „Novičiok“ apnuodyti buvusį rusų agentą Sergejų Skripalį.
Buvę saugumiečiai – į verslą
Pasak G.Gresselio, Austrija per Šaltąjį karą išties nekreipdavo daug dėmesio į sovietų žvalgybines operacijas šalyje ir tapo savotišku tiltu tarp Rytų ir Vakarų: „Vienoje aktyviausiai ir žiauriausiai veikė rusų KGB, Rytų Vokietijos „Stasi“ ir Rumunijos tarnybos.“
Analitiko teigimu, svarbu suvokti, kad tokios tarnybos žlugus komunistiniam blokui ir apskritai SSRS prisitaikė prie naujos realybės – įžengė į verslą, teisę, bankininkystę. Jos ne tik uždirbo, bet ir plovė pinigus.
Konservatyvūs katalikai nekenčia JAV dėl monarchijos sunaikinimo per Pirmąjį pasaulinį karą. Vokietijos nacionalistai amerikiečių neapkenčia dėl didžios imperijos sužlugdymo, o socialistai – dėl SSRS iširimo.
„Juodosios sąskaitos bankuose liko nepatikrintos, o jomis rūpinasi buvę komunistų agentai. Kai kurios iš šių kompanijų sėkmingai integravosi Austrijos verslo pasaulyje – energetikoje, transporte. Tai buvo įmanoma kontaktų Rytuose dėka“, – įsitikinęs G.Gresselis.
Puikus pavyzdys – dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas ir jį finansuojantis konsorciumas: „Šios bendrovės yra ne kas kita, o „Stasi“ stovykla – tai iliustruoja Austrijos dujų ir naftos kompanijos ÖMV veikla.“
„Austrija rusams taip pat tinka dėl ryškių antiamerikietiškų nuotaikų pagrindinėse partijose. Konservatyvūs katalikai nekenčia JAV dėl monarchijos sunaikinimo per Pirmąjį pasaulinį karą.
Vokietijos nacionalistai amerikiečių neapkenčia dėl didžios imperijos sužlugdymo, o socialistai – dėl SSRS iširimo“, – tvirtino G.Gresselis.
Jis priminė ir Vokietijoje jau kuris laikas siautėjantį skandalą dėl finansinių technologijų kompanijos „Wirecard“ nusikaltimų. Šios kompanijos operacijų vadovas Janas Marsalekas, kaip anksčiau rašė „Financial Times“, susijęs su GRU.
„Taip, jis dabar slepiamas Maskvoje, bet tikrai puikiai sutaria su Laisvės partija ir žmonėmis Austrijos vidaus ir gynybos ministerijose“, – mano G.Gresselis.
-
Markas Galeotti: Vladimiro Putino autokratija virsta šnipokratija
-
Buvęs Austrijos karininkas kaltinamas dirbęs Rusijos žvalgybai
-
Vakarų žvalgyba susekė Katalonijoje veikusį Rusijos GRU agentą
-
Ar Belgijos pulkininkas perdavė Rusijai didžiausias NATO paslaptis? Atsakymo nėra jau keleri metai
-
Austrija „dėl šnipinėjimo“ išsiunčia Rusijos diplomatą
