Ketvirtadienį ryte Armėnijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiasis štabas išplatino pareiškimą, kuriame pareikalavo premjero N.Pašiniano ir jo kabineto atsistatydinimo, o vyriausybės vadovas šį žingsnį pavadino mėginimu įvykdyti perversmą.
Kiek vėliau N.Pašinianas paskelbė, kad atleido ginkluotųjų pajėgų Vyriausiojo štabo viršininką O.Gasparianą ir pateikė prezidentui pasirašyti atitinkamą dokumentą.
„Projektą išnagrinėjo teisininkai ir ekspertai, ir tuo remiantis buvo priimtas sprendimas, kad [reikalavimas atstatydinti O.Gasparianą] prieštarauja konstitucijai. Armėnijos prezidentas, vadovaudamasis savo konstituciniais įgaliojimais, grąžino įsako projektą su prieštaravimais“, – sakoma prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.
Pareiškime pabrėžiama, kad Armėnijos prezidentas nesiima ginti kurios nors politinės jėgos ir kad jis vadovaujasi tik visos valstybės interesais.
„Be abejo, ginkluotosios pajėgos politiniais klausimais privalo išlaikyti neutralumą. Taip pat akivaizdu, kad mūsų dienomis ginkluotosioms pajėgoms reikia mūsų palaikymo ir dėmesio. Kariuomenės problemų sprendimas yra prioritetas, ir šio klausimo negalima ignoruoti. Šiuo metu susiklosčiusi padėtis – beprecedentė ir reikalaujanti struktūrinių, visokeriopų sprendinių. Ji negali būti išspręsta dažnai keičiant kadrus, neatsižvelgiant į susiklosčiusią šalyje padėtį“, – nurodė prezidentūra.
Armėnijos kariškiai daug mėnesių palaikė N.Pašinianą, tačiau ketvirtadienį kariuomenės generalinio štabo vadas prisijungė prie reikalaujančiųjų premjero atsistatydinimo. Jo pareiškime sakoma, kad premjeras ir jo kabinetas „nesugebėjo priimti kompetentingų sprendimų“.
N.Pašinianas yra griežtai kritikuojamas nuo tada, kai tarpininkaujant Rusijai pasirašė taikos susitarimą, užbaigusį konfliktą Kalnų Karabache, separatistiniame armėnų regione, atsiskyrusiame nuo Azerbaidžano per 10-ojo dešimtmečio karą.
Dešimtmečius rusenęs konfliktas vėl užvirė rugsėjo 27 dieną, tarp šalių kilus įnirtingiems susirėmimams, pareikalavusiems maždaug 6 tūkst. gyvybių. Šešias savaites trukusios nuožmios kautynės baigėsi skaudžiu Armėnijos pralaimėjimu, Jerevanui sutikus pasirašyti taikos sutartį su Azerbaidžanu, sudarytą tarpininkaujant Maskvai.
Pagal jį kelių regiono rajonų kontrolė atiteko Azerbaidžanui. Susitarimas taip pat numatė Rusijos taikdarių dislokavimą rajone.
Daugelis armėnų šį susitarimą laiko žeminančiu jų nacionalinį orumą, tačiau N.Pašinianas tvirtina, kad neturėjo kitos išeities, nes šalies pajėgoms grėsė dar didesni nuostoliai.
Šeštadienį Jerevane vėl vyko opozicijos šalininkų masinės eitynės, per kurias reikalauta premjero atsistatydinimo.
