„Pagrindinė emocija – nusivylimas. Laukėme, kad karas baigtųsi, kad baigtųsi kovos. Ir nuovargis ilgą laiką buvo pagrindinis jausmas. Esame pavargę net nuo laukimo. Atrodo, kad kiekvieną dieną klimpstame vis giliau ir giliau. Taip pat laukėme, kad mainais į taiką bus panaikintos kokios nors sankcijos. Dabar jos veikia vis skausmingiau“, – vieną iš pašnekovų cituoja leidinys.
Neįvardintas, prezidento administracijai artimas šaltinis užsiminė, kad, pasibaigus karui, Kremlius gali grįžti prie plano, pagal kurį Baltarusija būtų prijungta prie Rusijos.
Pasak jų, tai galėtų būti pateikta kaip „gilesnė integracija“ abiejų valstybių, kurioje būtų sukurtos bendros valdžios institucijos.
„Jos netgi galėtų būti renkamos, vykdyti rinkimų kampaniją, rodyti naujus įrašus. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje suskilusių žemių suvienijimas, respublikų sąjunga. Tai įvykis, kuriame galima įžvelgti kažką pozityvaus, rasti, kaip jį parduoti“, – aiškino vienas iš pašnekovų.
Tačiau jis padarė išlygą, kad šio scenarijaus įgyvendinimas „visiškai priklauso nuo Aliaksandro Lukašenkos, o jis aiškiai nori likti visateisiu valdovu“.
Prieš kitus Baltarusijos prezidento rinkimus A.Lukašenka, kuris prezidento pareigas eina nuo 1994 m. ir siekia septintosios prezidento kadencijos, pareiškė esąs pasirengęs artimiausiu metu perduoti valdžią naujai kartai.
„Padarysiu viską, kad tyliai, ramiai perduočiau šią valdžią naujai kartai. Nes tikiuosi, kad gyvensiu prie naujos valdžios“, – kalbėjo autoritarinis Baltarusijos vadovas, bet pridūrė, kad, kol leis sveikata, toliau dirbs valstybės tarnyboje.
Gruodį A.Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė sutartį dėl abipusių saugumo garantijų. Dokumente apibrėžiami šalių įsipareigojimai gynybos, abiejų šalių suvereniteto, nepriklausomybės ir konstitucinės santvarkos apsaugos srityje, taip pat užtikrinamas sąjunginės valstybės teritorijos ir išorinės sienos vientisumas ir neliečiamumas.
Jame taip pat numatytos nuostatos dėl Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje.
Dar prieš plataus masto karą Ukrainoje Kremlius parengė Baltarusijos „šliaužiančios aneksijos“ iki 2030 m. planą. Plane buvo numatytas Rusijos ir Baltarusijos įstatymų „suderinimas“, „suderinta užsienio ir gynybos politika“, taip pat Rusijos interesais grindžiamas „prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas“.
Prasidėjus karui Ukrainoje, A.Lukašenka pareiškė, kad Maskva ir Minskas sudarys „dviejų nepriklausomų valstybių vienybę“ ir kartu „įveiks sankcijas“. Kartu autoritaras pažymėjo, kad jis ir V.Putinas „nėra tokie kvaili, kad elgtųsi senais metodais“ ir inkorporuotų Baltarusiją į Rusiją.
