Mokymai, kuriuose dalyvauja apie 20 specialiųjų operacijų ir įprastų pajėgų narių, buvo pradėti prieš mažiau nei metus, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų viešinamas. Pasak jo, šie instruktoriai yra rotuojami – vieni atvyksta, o kiti išvyksta.
Šaltinis didžia dalimi patvirtino ankstesnį dienraščio „The Wall Street Journal“ pranešimą, kad tokie mokymai vykdomi jau mažiausiai metus, intensyvėjant Kinijos grasinimams, nukreiptiems prieš demokratiškai valdomą salą, kuri yra Jungtinių Valstijų sąjungininkė.
Taivano gynybos ministerija šį straipsnį komentuoti atsisakė, bet Pentagono atstovas Johnas Supple'as sakė, kad JAV pagalba Taivano kariuomene iš esmės yra derinama pagal salos gynybos poreikius.
„Mūsų pagalba Taivanui ir mūsų ryšys su juo toliau atitiks dabartinę grėsmę, keliamą Kinijos Liaudies Respublikos“, – sakoma J.Supple'o pranešime.
„Raginame Pekiną vykdyti įsipareigojimus taikiai spręsti nesutarimus abipus [Taivano] sąsiaurio“, – pridūrė atstovas.
Taivano premjeras Su Tseng-changas sakė, kad „teisingas siekis visuomet pritraukia daug paramos“, kai penktadienį buvo paklaustas apie „The Wall Street Journal“ publikaciją.
„Dedame visas pastangas, kad apgintume savo nacionalinį suverenitetą ir žmones, taip pat išsaugotume taiką regione. Darome, ką galime, ir vertinama kartu dirbančias panašiai galvojančias šalis“, – pabrėžė jis.
Taivano žiniasklaida, remdamasi Karinių jūrų pajėgų vadovybe, pernai lapkritį pranešė, kad į salą atvyko JAV karių, turėsiančių mokyti taivaniečių jūrų pėstininkus ir specialiųjų pajėgų narius vykdyti tokias operacijas kaip reidai pasitelkiant mažus laivus arba išsilaipinimas pakrantėje.
Tačiau šiuos pranešimus JAV ir Taivano pareigūnai vėliau paneigė. Jie pabrėžė, kad abiejų pusių kariuomenės tevykdo dvišalius mainus ir bendradarbiavimą.
Jungtinės Valstijos aprūpina Taivaną ginkluote, įskaitant raketas ir naikintuvus, Taibėjui nuogąstaujant, kad Pekinas kada nors nuspręs vykdyti savo seniai reiškiamus grasinimus jėga susigrąžinti salą, kurią laiko neatsiejama „vienos Kinijos“ dalimi.
JAV savo ruožtu laikosi nekonkrečiai suformuluotų įsipareigojimų ginti Taivaną, kurį Kinija laiko savo maištinga provincija.
Pernai paskelbtame ir Taivano žiniasklaidos išplatintame viename vaizdo įraše matyti, kaip JAV kariai dalyvauja saloje vykusiose pratybose „Balance Tamper“.
Kinijos pajėgos per pastaruosius metus suintensyvino prieš Taivaną nukreiptą veiklą. Pekinas rengė didelius jūrų desanto operacijų mokymus, taip pat siuntė į oro erdvę netoli Taivano daug naikintuvų ir bombonešių.
Taivano gynybos ministras trečiadienį sakė, kad šiuo metu karinė įtampa tarp salos ir žemyninės Kinijos yra didžiausia per pastaruosius keturis dešimtmečius, ypač kai Pekinas pastarosiomis dienomis pasiuntė Taivano link rekordinį skaičių – apie 150 karinių lėktuvų – įsibrovusių į salos oro gynybos zoną.
Ministras perspėjo, kad „menkiausias neatsargumas“ ar „neapskaičiavimas“ gali sukelti krizę ir kad Pekinas per ateinančius ketverius metus gali tapti pajėgus surengti didelio masto karinį įsiveržimą.
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as Kinijos veiklą vadino destabilizuojama ir provokuojama.
„Primygtinai raginame Pekiną nutraukti savo karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą bei prievartą Taivano atžvilgiu“, – sakė N.Prices'as ir pabrėžė, kad JAV įsipareigojimai salai yra „tvirti kaip uola“.
„Leiskite man tiesiog pasakyti – dabar ketiname imtis veiksmų, kad neleistume tokiai dienai niekada ateiti“, – Britanijos visuomeniniam transliuotojui sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas, kai buvo paklaustas, ar Vašingtonas yra pasiruošęs imtis karinių veiksmų Taivanui ginti.
