Naujienų agentūrai AFP Vokietijos vyriausybės šaltinis teigė, kad O.Scholzas su Rusijos vadovu telefonu kalbėjosi valandą.
Tai pirmas jų pokalbis nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio karo sprendimo.
Prieš beveik dvejus metus įvykęs pokalbis telefonu buvo paskutinis žinomas Kremliaus vadovo ir kurios nors didelės Vakarų šalies lyderio pokalbis.
Paragino V.Putiną išvesti karius
Penktadienį pokalbio telefonu metu O.Scholzas „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino V.Putiną „jį nutraukti ir išvesti karius“, sakė kanclerio atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas pareiškime.
O.Scholzas taip pat sakė, kad Rusija turi būti pasirengusi „derėtis su Ukraina, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika, ir pabrėžė, kad Vokietija yra tvirtai pasiryžusi remti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusijos agresija tol, kol tai bus būtina“, teigė atstovas pareiškime.
Prieš tai kalbėjosi su V.Zelenskiu
O.Scholzas prieš pokalbį su V.Putinu kalbėjosi ir su V.Zelenskiu „ir dar kartą kalbėsis po pokalbio su Rusijos prezidentu“, teigė atstovas.
Kremlius vėliau pareiškė, kad per pokalbį tarp O.Scholzo ir V.Putino „buvo išsamiai ir atvirai pasikeista nuomonėmis dėl padėties Ukrainoje“.
Anot Kremliaus, V.Putinas O.Scholzui sakė, kad bet koks galimas susitarimas dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo turi atspindėti „naujas teritorines realijas“.
„Galimuose susitarimuose turėtų būti atsižvelgta į Rusijos Federacijos saugumo interesus, remiamasi naujomis teritorinėmis realijomis ir, svarbiausia, sprendžiamos pagrindinės konflikto priežastys“, – teigiama pranešime.
Kremliaus pareiškime priduriama, kad skambutį inicijavo Vokietija.
Interviu televizijos kanalui ARD O.Scholzas sekmadienį sakė, kad „tinkamu laiku nusprendė pasikalbėti su Rusijos prezidentu“.
Tada O.Scholzas pabrėžė, kad jis tai darys ne vienas ir ketina įtraukti „daug kontaktų“, įskaitant Ukrainos atstovus.
Šią vasarą kancleris užsiminė, kad yra atviras deryboms su V.Putinu, o spalio viduryje išreiškė pasirengimą derėtis su juo, kad karas Ukrainoje būtų užbaigtas „sąžiningomis sąlygomis“.
Tačiau kancleris pridūrė, kad sprendimai niekada nebus priimami nepaisant Ukrainos ir „be mūsų artimų partnerių sutikimo“.
Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos karinė rėmėja po Jungtinių Valstijų.
