Kremliui artimas naujienų portalo „Meduza“ šaltinis teigė, kad Rusija „neplanuoja“ visiškai atsisakyti Zaporižios regiono. Tačiau, pasak šių šaltinių, Maskva yra pasirengusi pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės, kurią Rusijos kariuomenė perėmė į savo rankas dar karo pradžioje. Pagal Kremliaus planą AE esą galėtų būti perduota Kyjivui arba Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) globai.
Anksčiau Rusijos valdžia viešai atmetė galimybę išvesti karius iš Zaporižios AE. Be to šių metų spalio 5 d. Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo elektrinės nuosavybė perduodama Rusijai ir įsteigiama federalinė unitarinė įmonė – Zaporižios AE.
Tuo tarpu TATENA ir toliau pasisako už saugos zonos aplink atominę elektrinę sukūrimą ir dėl to derasi su abiem šalimis. Penktadienį organizacijos vadovas Rafaelis Grossi pareiškė, kad sprendimas, kaip užtikrinti elektrinės saugumą, „gali būti priimtas iki metų pabaigos“.
Ukrainos valdžios institucijos savo ruožtu pabrėžė, kad ketina grąžinti atominę elektrinę į savo kontrolę.
Pirmadienį „Ukrenerho“ vadovas Volodymyras Kudryckis sakė, kad dėl masinių raketų smūgių, kuriuos Rusijos kariai nuo spalio pradžios sudavė Ukrainos energetikos objektams, buvo apgadintos visos pagrindinės šalies šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės.
Keliomis dienomis anksčiau V.Kudryckis teigė, kad jei Zaporižios AE būtų grąžinta Ukrainos kontrolei ir „visiškai veiktų“, „labai tikėtina“, kad nekiltų problemų dėl energijos trūkumo šalyje. Prieš karą AE gamino apie 25 proc. Ukrainos elektros energijos.
Mainais Rusija tikisi garantijų
Pasak „Meduza“ šaltinių, Rusijos valdžios institucijos tikisi gauti garantijas dėl nepertraukiamo naftos ir dujų tranzito per Ukrainą mainais už karių atitraukimą iš atominės elektrinės. „Meduza“ pašnekovai teigia, kad Kremlius ir vyriausybė yra „pasirengę susitarti“.
„Naftos ir dujų siurbimas bei pardavimas yra labai svarbus Rusijos biudžetui“, – atvirai pasakė Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, susirašinėdamas su „Meduza“, atmetė tokio „susitarimo“ dėl Zaporižios AE galimybę.
Pietinė naftotiekio „Družba“ atšaka, kuria rusiška nafta tiekiama Vengrijai, Slovakijai, Čekijai ir Lenkijai, eina per Ukrainą. Iš viso naftotiekiu „Družba“ tiekiama maždaug trečdalis visos Rusijos naftos į Europą.
Ukrainos „Družbos“ atkarpa priklauso bendrovei „Ukrtransnafta“, kuri moka Rusijai už naftos tranzitą ir turi techninių galimybių ją sustabdyti. Nuo lapkričio vidurio tiekimas vamzdynu buvo nutrauktas dėl raketų atakų.
Nuo gruodžio 5 d. naftotiekis „Družba“ taps pagrindiniu rusiškos naftos transportavimo į Europą būdu, nes įsigalios Europos embargas naftos tiekimui iš Rusijos (jis susijęs tik su vandens transportu).
Karas taip pat nesustabdė rusiškų dujų tranzito, kurios tiekiamos į Europą, taip pat ir per Ukrainą. Gegužės mėn. „Naftogaz“ atsisakė pumpuoti rusiškas dujas, kurios į Ukrainos dujų transportavimo sistemą (GTS) tekėjo per okupuotą Luhansko regioną, ir pasiūlė nukreipti dujas į kitą GTS liniją. „Gazprom“ atsisakė ir nusprendė trečdaliu sumažinti tiekimą (būtent tiek buvo tranzitu gabenama per Luhansko sritį).
Rugsėjo pradžioje „Naftogaz“ kreipėsi į tarptautinį arbitražą, pabrėždama, kad „Gazprom“ už tranzitą moka ne visiškai ir ne laiku. „Gazprom“ pareiškė, kad neketina mokėti už nesuteiktas paslaugas, ir pagrasino, kad „Naftogaz“ gali sulaukti Rusijos sankcijų, o tokiu atveju „Gazprom“ atsisakys visų savo įsipareigojimų.
Ukraina šio teiginio nepaneigė, o „Gazprom“ tada pareiškė, kad yra pasirengusi dar labiau sumažinti dujų tiekimą per Ukrainą, nes Kyjivas esą atsiima dalį Moldovai skirtų rusiškų dujų. Ukrainos pusė tai paneigė. Todėl „Gazprom“ niekada nenutraukė tiekimo, nes Moldova, kaip teigiama Rusijos bendrovės pareiškime, sumokėjo už Ukrainoje „deponuotas“ dujas.
Tuo pat metu pati Maskva nuo 2022 m. vasaros aktyviai mažina dujų eksportą į ES. Apskritai Rusijos dujų importo iš Europos dalis sumažėjo nuo 40 iki 9 proc.
