Rusijos gynybos viceministras Nikolajus Pankovas praėjusią savaitę kreipėsi į Valstybės Dūmos narius, paskelbdamas, kad ministerija svarsto galimybę iš naujo atidaryti karines bazes Kuboje ir Vietname.
Šių bazių atidarymas dar labiau įkaitintų ir taip įtemptą atmosferą tarp Kremliaus ir jo veiksmais vis labiau nepatenkintų Vakarų.
Šių N.Pankovo žodžių nepaneigė ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Tarptautinė situacija nėra statiška, ji gana greitai kinta“, – aiškino D.Peskovas, komentuodamas tokią galimybę.
Atgaivins buvusią šnipų prieglaudą
Jei Rusija išties atidarys karinę bazę Kuboje, jos kariai į šią komunistinę šalį grįš pirmą kartą nuo 2002 metų, kai oficialiai buvo uždaryta Lurdo pasiklausymo stotis. Priklausomai nuo dislokacijos, rusų kariai gali atsidurti tik per 144 km nuo JAV.
Lurdo pasiklausymo stotis Kuboje buvo įkurta tais pačiais 1962 metais, kai pasaulį ištiko Kubos krizė, sovietams dislokavus branduolinį užtaisą gabenti galinčias raketas beveik prie pat JAV.
Stotis ilgą laiką tarnavo kaip sovietų šnipų bazė, kurioje veikdavo KGB užverbuoti agentai iš viso vadinamojo Rytų bloko. Po Sovietų Sąjungos žlugimo ją perėmė sukurta Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Rusijos karinės prognostikos centro ekspertas Anatolijus Cyganokas pabrėžė, kad kol kas šis karinių bazių buvusiose komunistinėse sąjungininkėse atidarymo planas yra tik svarstomas.
Jo teigimu, jei šios bazės bus iš naujo atkurtos, jos bus naudojamos kaip spaudimo priemonė JAV, primenant sovietinės galios laikus.
2014 metais JAV prezidentas Barackas Obama dėjo daug pastangų ir JAV-Kubos santykiai buvo atšildyti, tačiau rusų karinės bazės atidarymas šį procesą sulėtintų ir gal net sužlugdytų.
Problema – finansai
Vienintelė Rusijos problema – karinės bazės išlaikymas. Žinoma, Kuba nereikalaus 200 milijonų JAV dolerių, tačiau Kremliaus pečius jau slegia pažadas Sirijoje įrengti nuolatinę karinę bazę Tartuse ir išlaikyti Rytų Ukrainos separatistų pozicijas Donecke bei Luhanske.
Rusijos politinių tyrimų centro vadovas, į pensiją išėjęs generolas Jevgenijus Bužinskis net neabejoja, kad Rusijos karinės pajėgos sugrįš į Kubą.
„Žinoma, kad mes grįšime. Gal tik nevadinčiau to karine baze, o labiau infrastruktūra“, – sakė jis. Jo teigimu, Kubos valdžia taip pat neprieštaraus tokios bazės atidarymui, mat šalyje vis dar vyrauja neapykanta amerikiečiams ir sovietinės draugystės nostalgija.
Abejoja dėl sutarimo
Tuo metu Maskvos strateginės ir technologinės analizės centro vadovas Romanas Puchovas žymiai labiau skeptiškas dėl galimų karinių bazių Vietname.
Manau, kad Kuba, turinti galvoje jos atgimstančius santykius su JAV, nebus suinteresuota atidaryti karinę bazę. Jie šiuo metu labiau laukia amerikiečių turistų, – sakė ekspertas.
„Manau, kad Kuba, turinti galvoje jos atgimstančius santykius su JAV, nebus suinteresuota atidaryti karinę bazę. Jie šiuo metu labiau laukia amerikiečių turistų“, – sakė ekspertas.
Dar mažiau optimistiškai jis atsiliepė apie galimą rusų karinę bazę Vietname. „Tai prieštarautų šios šalies kariniams įsipareigojimams“, – teigė jis, primindamas, kad Vietnamas yra augančios ekonomikos valstybė, kurios įvaizdžiui būtų pavojinga militarizacija.
JAV valstybės departamento atstovas Johnas Kirby buvo labai lakoniškas galimų Rusijos karinių bazių klausimu. „Tai dvišalis sprendimas, kurį šios šalys turės atlikti“, – kalbėjo JAV pareigūnas.
