Pasak dviejų gerai informuotų JAV pareigūnų, susipažinusių su šiuo klausimu, artimas asmuo, kuris neseniai Rusijos prezidentui V.Putinui išsakė savo kritišką nuomonę apie tai, kaip kariuomenės vadai vadovauja invazijai į Ukrainą, buvo J.Prigožinas, Rusijos samdinių grupės, kuri atlieka itin svarbų Maskvai vaidmenį kare Ukrainoje, įkūrėjas ir finansuotojas.
J.Prigožino kritika pakartojo tai, ką jis viešai kalbėjo jau kelias savaites, sakė pareigūnai, kalbėję anonimiškai, kad galėtų aptarti slaptą žvalgybinę informaciją.
Pasak „The Washington Post“, galimybė J.Prigožinui privačioje aplinkoje išsakyti griežtą kritiką V.Putinui dėl karo eigos rodo, kaip didėja jo įtaka Rusijos kariuomenei patiriant pralaimėjimus. Tai taip pat rodo, kad Rusijos gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės, kuri patyrė J.Prigožino ir kitų asmenų kritiką, padėtis yra netvirta.
„The Washington Post“ anksčiau pranešė, kad vienas iš Rusijos prezidento aplinkos asmenų susitiko su V.Putinu ir atkreipė jo dėmesį į netinkamą karo veiksmų valdymą, tačiau tas asmuo nebuvo įvardytas. „The Washington Post“ pranešė, kad šis pasikeitimas nuomonėmis buvo laikomas pakankamai svarbiu, kad būtų įtrauktas į kasdienę žvalgybos informaciją, teikiamą JAV prezidentui Joe Bidenui.
Pasak su informacija susipažinusių asmenų, apie J.Prigožino nusivylimą Rusijos gynybos ministerija ir didėjančią įtampą tarp jo ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu taip pat rašoma atskiroje JAV žvalgybos ataskaitoje, kuri buvo platinama tarp pareigūnų Vašingtone.
Daugelį metų J.Prigožinas veikė Rusijos valdžios šešėlyje, neigdamas ryšius su liūdnai pagarsėjusia Rusijos karo samdinių grupe „Wagner“ ir Sankt Peterburgo interneto trolių fabriku, kurį, pasak JAV valdžios institucijų, jis finansavo siekdamas kištis į 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampaniją.
Jis padėjo siekti Kremliaus užsienio tikslų už oficialių struktūrų ribų ir užsitarnavo pravardę „Putino virėjas“ dėl to, kad jam priklauso Sankt Peterburgo restoranas, kuriame kadaise lankėsi V.Putinas, ir maitinimo įmonė, galinti pasigirti pelningomis sutartimis su Rusijos valdžios institucijomis.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis J.Prigožinas dramatiškai debiutavo Rusijos viešajame gyvenime, pirmą kartą prisipažindamas, kad vadovauja „Wagner“, ir viešai užsipuolė Rusijos karinę vadovybę dėl jos klaidų.
„Tai politinė vieša pozicija, kurią jis užėmė: Aš esu Jevgenijus Prigožinas. Esu čia, kad pasakyčiau jums tiesą, ir padarysiu tą darbą“, – sakė JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga dėl klausimo jautrumo.
Remiantis Vašingtone išplatinta JAV žvalgybos ataskaita, J.Prigožinas išreiškė nuomonę, kad Rusijos gynybos ministerija per daug pasikliauja „Wagner“ ir neskiria samdinių grupuotei pakankamai pinigų ir išteklių, kad ji galėtų įvykdyti savo misiją konflikte.
JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad J.Prigožinas, siekdamas daryti spaudimą Kremliui, kad šis padidintų jo samdinių grupės finansavimą, socialinėje žiniasklaidoje inscenizavo neseniai pasirodžiusį vaizdo įrašą, kuriame vaizduojami „Wagner“ kariai, besiskundžiantys maisto produktų ir atsargų trūkumu.
„Prigožino sprendimas konfrontuoti su Putinu yra tik naujausias jo nepasitenkinimo ženklas“, – sakė pranešimą skaitęs asmuo.
J.Prigožinas neigia bendravęs su V.Putinu
Vėlai pirmadienį per savo spaudos tarnybą paskelbtuose komentaruose laikraščiui „The Washington Post“ J.Prigožinas neigė pastaruoju metu asmeniškai bendravęs su V.Putinu.
„Pirma, asmeniškai nebendravau su Vladimiru Vladimirovičiumi Putinu nei pastaruoju metu, nei planuoju bendrauti artimiausioje ateityje. Nekritikuočiau Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadovybės konflikto Ukrainoje metu. Todėl negaliu nieko komentuoti“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad neturi teisės nei kritikuoti, nei girti Rusijos ginkluotųjų pajėgų darbo, nes nėra karo ekspertas.
Jis taip pat sakė nematęs vaizdo įrašo, kuriame „Wagner“ pajėgos skųstųsi maistu ir aprūpinimu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti J.Prigožino ir V.Putino bendravimą.
Nuo karo pradžios J.Prigožinas gynybos ministro S.Šoigu ir Rusijos kariuomenės vadų klaidas išnaudojo tam, kad demonstruotų save kaip lyderį, galintį parodyti rezultatus mūšio lauke Ukrainoje.
Jo sukarinta grupuotė, sudaryta iš kovose užgrūdintų veteranų, vykdo puolimą, siekdama užimti Ukrainos pajėgų kontroliuojamą Bachmuto miestą Donecko srityje. Kai kurie analitikai mano, kad tai bandymas parodyti, jog jo kariai gali daryti pažangą net ir tuo metu, kai likusi Rusijos kariuomenė yra priversta trauktis arba gintis.
Dėl to akivaizdžiai pagerėjo jo statusas V.Putino artimiausioje aplinkoje.
-
Rusija ieško samdinių: „Konservatorija kviečia muzikantus į gastroles Ukrainoje“
-
Ilgi „Wagner“ čiuptuvai – rusų grupuotė eksploatuoja išteklius Sudane
-
JAV paskelbė naujų sankcijų rusams dėl kišimosi į rinkimus
-
V.Putino „virėjas“ J.Prigožinas pastebėtas Rusijos kalėjimuose: verbuoja kalinius karui su Ukraina
-
BBC gautame vaizdo įraše – į J.Prigožiną labai panašus asmuo verbuoja kalinius
-
Pūlinys pritvinko: Rusijoje karo vadai atvirai kaltinami melu ir nekompetencija
-
„Wagner“ svarba: Rusijos kariuomenė nebegali susitvarkyti be samdinių
-
Ukraina kalba apie ženklus, kad Vladimirą Putiną ruošiamasi patraukti į pensiją
„Pastaraisiais mėnesiais jo įtaka iš tiesų augo, – sakė Marlene Laruelle, George'o Vashingtono universiteto Europos, Rusijos ir Eurazijos studijų instituto direktorė. – Karas suteikė jam galimybę prieiti prie Putino labiau nei bet kada anksčiau.“
Tokiems veikėjams kaip J.Prigožinas ir Kremliaus paskirtas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas viešai išsakant kritiką Rusijos kariuomenei, „šešėlinis Rusijos valstybės aspektas tampa vis labiau matomas“, sakė M.Laruelle.
V.Putino ir J.Prigožino suartėjimą lydėjo dar negailestingesnis Rusijos požiūris į karą.
Po pakartotinių Rusijos kariuomenės nesėkmių, kai buvo prarasta daugiau kaip 3 000 kvadratinių mylių teritorijos, V.Putinas pirmą kartą paskyrė vadą, kuris vadovaus karo veiksmams Ukrainoje. Šis paskyrimas užpildė vadovavimo tuštumą, kurią kariniai analitikai įvardijo kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių Maskva patyrė sunkumų vadovaudama savo pajėgoms ir jas kontroliuodama.
J.Prigožinas pasveikino V.Putino pasirinkimą ir pavadino naująjį kariuomenės vadą generolą Sergejų Surovikiną „legendine asmenybe“, gimusia tarnauti Tėvynei, ir „kompetentingiausiu vadu“ Rusijos kariuomenėje. S.Surovikinas užsitarnavo „generolo Armagedono“ pravardę Sirijoje po to, kai Rusijos kariuomenė pagarsėjo beatodairiškomis atakomis prieš civilius taikinius.
Ukrainoje Rusija pastaruoju metu taip pat perėjo prie griežtesnės taktikos, darančios poveikį civiliams gyventojams, ypač po žeminančio Krymo tilto, jungiančio Rusiją su okupuotu ir aneksuotu Krymu, susprogdinimo spalio pradžioje. Maskva pirmą kartą per kelis mėnesius paleido kelias raketas į Ukrainos sostinės Kyjivo centrą ir nusitaikė į Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad sukeltų elektros energijos tiekimo krizę. Be to, ji pradėjo naudoti Irano kovinius bepiločius orlaivius, kad smogtų svarbiausiai infrastruktūrai ir terorizuotų civilius gyventojus.
Griežtosios linijos šalininkai, įskaitant ir tuos, kurie palaiko J.Prigožiną, jau seniai ragino Kremlių naudoti daugiau „išdegintos žemės“ taktikos prieš miestus, neatsižvelgiant į jos poveikį Ukrainos civiliams gyventojams. Pastarieji V.Putino žingsniai jiems tiko.
„Jis galvoja, kad vis dar gali laimėti, todėl meta viską, ką gali, – sakė buvusi aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnė Fiona Hill. – Šiuo metu esame tame laikotarpyje, kai jis bando mus įstumti į savo galutinio žaidimo versiją. Šis vaikinas mano, kad gali tai padaryti.“
Anksčiau šį mėnesį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime J.Prigožinas teigė, kad Rusijos kariuomenės vadovybė nesusipažinusi su situacija vietoje Ukrainoje. „Manau, kad turėtume visus tuos bastūnus basus su kulkosvaidžiais siųsti į frontą“, – sakė jis.
Neaišku, ar J.Prigožinas pirmiausia siekia išsikovoti didesnę įtaką Rusijos gynybos institucijoje, ar jis puoselėja didesnių politinių ambicijų sau ar savo artimiesiems.
Kadangi vieša kritika V.Putinui vis dar yra tabu, S.Šoigu patyrė didžiausią kritiką dėl nesėkmių ir pastaraisiais mėnesiais buvo „nustumtas į šalį Rusijos vadovybėje, o operacijų vadai tiesiogiai informavo prezidentą V.Putiną apie karo eigą“, teigiama rugpjūčio mėnesį paskelbtame Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vertinime.
Jis nori politinio pripažinimo. Pinigų nepakanka. Manau, kad jam labai rūpi turėti oficialų statusą.
O J.Prigožinas save pristato kaip kraštutinę, nepagražintą alternatyvą.
Rugsėjį Rusijos socialiniuose tinkluose pradėtame platinti vaizdo įraše matyti, kaip J.Prigožinas Rusijos kalėjime verbuoja potencialius kovotojus.
Vėliau J.Prigožinas atsakė į kritiką dėl kalinių verbavimo savo pareiškime, kurį socialiniuose tinkluose išplatino jo maitinimo įmonė.
„Tie, kurie nenori, kad kovotų samdiniai ar kaliniai... kam nepatinka ši tema, siųskite savo vaikus į frontą, – sakė J.Prigožinas. – Arba jie, arba jūsų vaikai, spręskite patys.“
Maždaug po savaitės V.Putinas įsakė mobilizuoti, kaip teigė Rusijos gynybos ministerija, 300 000 rezervistų, kad papildytų išsekusias pajėgas. Dėl šio žingsnio šimtai tūkstančių reikalavimus atitinkančių vyrų pabėgo iš Rusijos, kad išvengtų šaukimo į karą.
Prieš karui pradedant blogai klostytis Rusijos kariuomenei, „nebuvo palanku“ kritikams užimti dėmesio centrą.
Tačiau „tokie žmonės kaip Prigožinas dabar mato progą griebti jautį už ragų, – sakė F.Hill. – Tai tikrai rodo, kad sistema patiria įtampą, kai tokie žmonės pradeda šitaip veržtis į priekį.“
J.Prigožinas gerokai pranoko savo kuklias šaknis – jis buvo dešrainių pardavėjas V.Putino gimtajame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas, – re. past.). Jis devynerius metus praleido kalėjime už apiplėšimus ir kitus nusikaltimus, paskui įkūrė kazino ir plaukiojantį restoraną, kuriame asmeniškai aptarnavo V.Putiną, tuometinį naująjį Rusijos prezidentą, taip pat JAV prezidentą George'ą W.Bushą. Vėliau jis atidarė maitinimo įmonę, kuri sudarė pelningas sutartis su Rusijos vyriausybe. Po daugelį metų trukusių neigimų jis tik neseniai viešai prisipažino, kad 2014 m. gegužės mėn. įkūrė privačią karinę įmonę „Wagner“, kad paremtų Rusijos remiamus separatistus, siekiančius perimti Ukrainos Donbaso regiono kontrolę.
Kovo mėnesį JAV Iždo departamentas dėl „Wagner Group“ dalyvavimo kare Ukrainoje įvedė naujas sankcijas J.Prigožinui. Prieš tai Jungtinės Valstijos jam jau buvo pritaikiusios sankcijas ir pareiškusios kaltinimus dėl Interneto tyrimų agentūros – Rusijos trolių fabriko, kuris, JAV žvalgybos agentūrų teigimu, buvo Kremliaus pastangų kištis į 2016 m. rinkimus dalis, – finansavimo. Jungtinės Valstijos teigė, kad ši organizacija siekė skleisti „melagingus naratyvus internete“, siekdama pakenkti vyriausybėms JAV, Azijoje, Europoje ir kitur.
Negalima susitaikyti su tuo, kad būtų tokie lyderiai kaip Prigožinas ir Kadyrovas. Tai nėra Rusija. Tai nusikalstama brolija, paremta viduramžių principais
Jo kalėjime praleisti metai ir sunki pradžia greičiausiai sukėlė pasipiktinimą politiniu elitu ir tais, kurie po Sovietų Sąjungos žlugimo naudojosi privilegijomis, sakė M.Laruelle.
Karas išaugino jo ambicijas. „Jis nori politinio pripažinimo, – sakė M.Laruelle. – Pinigų nepakanka. Manau, kad jam labai rūpi turėti oficialų statusą.“
Tokių veikėjų kaip J.Prigožinas ir R.Kadyrovas vis labiau pastebimas viešas vaidmuo karo veiksmuose erzina kai kuriuos Rusijos pareigūnus, kurie juos laiko nesąžiningais veikėjais, žaidžiančiais pagal savo taisykles. „Negalima susitaikyti su tuo, kad būtų tokie lyderiai kaip Prigožinas ir Kadyrovas, – interviu „The Washington Post“ sakė vienas Rusijos pareigūnas. – Tai nėra Rusija. Tai nusikalstama brolija, paremta viduramžių principais.“
