Viena tokių moterų, pristatoma netikru Marijos vardu, sutiko apie savo amatą papasakoti BBC. Žmogiškumo standartų ar prezidento paskelbto karo metodų moteris su kitais samdomais žudikais neaptarinėja. „Kalbamės tik apie misiją. (...) Kai ji baigta – daugiau apie tai nekalbame“, – sako Marija.
Filipinietė turi šeimą. Jos vyras su amatu puikiai pažįstamas – jis pats yra samdomas žudikas ir, tam tikra prasme, žmonos mokytojas.
„Mano vyrą samdydavo žudyti žmonėms, kurie nesumokėdavo skolų. Sykį jiems prireikė moters. Mano vyras pasiūlė mane šiai užduočiai. Kai pamačiau žmogų, kurį turėjau nužudyti, priėjau prie jo ir jį nušoviau“, – pirmą savo auką prisimena Marija.
Dabar taikinius jai nurodo policijos pareigūnas. Jį Marija vadina „bosu“.
Anot filipinietės, valstybės apmokamos žmogžudystės reiškia ir daugiau kraujo, ir didesnę riziką. Sykį ją su vyru jau buvo susekę žmonės iš priešingos barikadų pusės – teko bėgti.
Marija su vyru slepia savo amatą nuo savo sūnaus, nors jam jau kyla įtarimų, mat pastebimai išaugo šeimos pajamos. Už vieno įtariamo narkotikų platintojo galvą valstybė moka iki 20 tūkst. Filipinų pesų – apie 380 eurų. Tai maždaug dusyk viršija vidutinę algą šalyje.
Marija teigia valstybės užsakymu nužudžiusi jau šešis žmones. Samdomos žudikės vertinamos, nes tikimasi, kad jos savo taikiniams nesukels įtarimų – priešingai nei nepažįstami vyrai.
Moteris nesvarsto galimybės mesti šiurpaus amato – esą „bosu“ pravardžiuojamas pareigūnas tokiu atveju ją nužudytų.
Filipinų prezidento karas su narkotikų platintojais sulaukė pasmerkimo tarptautinėje bendruomenėje.
Žudymai be teismo kritikuojami tiek tarptautinių organizacijų, tiek žmogaus teisių gynėjų. Tačiau šalies lyderis neišsižada tikslo per pirmus šešis savo valdymo mėnesius iššienauti net 100 tūkst. su narkotikų prekyba susijusių asmenų.
Visą BBC interviu su samdoma žudike (anglų k.) skaitykite čia.
