Nuolatinis laikraščio „The Times“ apžvalgininkas Edas Conway atskleidė, kaip brangūs automobiliai į Rusiją patenka apeinant Vakarų sankcijas. Jis atsekė naujojo „Range Rover“, pagaminto Solihull mieste, kelią.
Pasak jo, automobiliai buvo atgabenti į automobilių stovėjimo aikštelę Gruzijos ir Rusijos pasienyje. Konvojuje buvo „Mercedes G“, BMW ir „Porsche“, net „Lamborghini“. Palikti automobilių stovėjimo aikštelėje, jie buvo nuvežti kelis šimtus metrų iki pasienio kontrolės posto, po kurio kirto Rusijos teritoriją. Tada juos paėmė kitas sunkvežimis.
Važiuodami vairuotojai pasieniečiams pasakė, kad vyksta tranzitu į Kazachstaną, todėl automobiliai gali kirsti sieną techniškai nepažeisdami taisyklių. Tačiau įvažiavę į Rusiją, automobiliai lieka šalyje. Tačiau net neatsispindi oficialiuose muitinės duomenyse. Statistiniu požiūriu, jie iš esmės išnyksta.
Tokia padėtis paaiškina, kodėl automobilių eksportas iš Europos į Rusiją sumažėjo iki nulio, tačiau eksportas į Kaukazą ir Vidurinę Aziją išaugo. Staiga Azerbaidžanas, anksčiau buvęs nereikšmingas automobilių prekybos dalyvis, aplenkė Portugaliją ir Švediją ir tapo viena didžiausių pasaulio automobilių rinkų.
Jungtinės Karalystės automobilių lobistinė grupė – Automobilių gamintojų ir prekybininkų draugija – tvirtino, kad čia nėra nieko įtartino. Ji tvirtino, kad Azerbaidžanas nesiuntė automobilių į Rusiją, remdamasi muitinės duomenimis. Tačiau, kaip parodė istorija Gruzijoje, muitinės teikiama informacija nėra patikima.
E.Conway atkreipė dėmesį, kad BMW neseniai prisipažino, jog per šešėlinę rinką į Rusiją pardavė „daugiau nei 100“ prabangių automobilių. Turtingi rusai samdo asmeninius pirkėjus ir kontrabandininkus, kad šie į Maskvą ir Sankt Peterburgą atgabentų prabangius daiktus ir naujausias Europos madas.
Ši istorija su automobiliais svarbi, nes ji rodo, jog kad ir kokie būtų prekybos duomenys, į Rusiją vis dar patenka sankcionuotų prekių. Automobilius paslėpti nėra taip lengva kaip dronų komponentus.
Radarų komponentai ir navigacijos prietaisai lengvai telpa į dėžes, kurias galima gabenti sunkvežimiais. Prekybos duomenys rodo, kad Didžioji Britanija ir ES į Kaukazą siunčia precedento neturinčius kiekius vadinamųjų dvejopo naudojimo prekių.
Padėtį atidžiai stebi Pekinas. Jis sudarė tarpžinybinę grupę, kuri tiria, kaip Rusija apeina sankcijas tiek prekėms, tiek finansiniam turtui, kurį Vakarai yra areštavę – tai yra antroji susirūpinimą kelianti priežastis.
Kinija užsienyje turi daug daugiau finansinio turto nei Rusija ir yra daug labiau priklausoma nuo komponentų srauto į šalį ir iš jos. Sankcijos karo su Taivanu atveju turėtų priversti Pekiną susimąstyti apie savo veiksmus. Studijuodamas Vakarų veiksmus Rusijos atžvilgiu, Pekinas gali pasirengti gyvenimui su apribojimais.
Užuot savo importą ir eksportą nukreipusi per Kaukazą ir Indiją, kaip tai daro Rusija, Kinija galėtų nukreipti komponentus per satelitines valstybes, pavyzdžiui, Vietnamą.
Globalizacija neapsaugos pasaulio ekonomikos nuo žlugimo naujo pasaulinio šaltojo karo atveju. Jei Rusija yra šablonas, yra pagrindo manyti, kad prekyba nesustos, o tiesiog taps sudėtingesnė, rašo „The Times“.
