Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sankcijų smaugiama Rusija išsisuks dar šiemet?

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry užsiminė, kad Rusiją slegiančios ekonominės ir politinės sankcijos gali būti atšauktos jau po kelių mėnesių. Tokias kalbas sekmadienį patvirtino ir Prancūzijos ekonomikos ministras Emanuelis Macronas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir EK užsienio reikalų komisarė Federica Mogherini / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kalbėdamas Prancūzijos verslininkams E.Macronas patikino, kad visos pusės yra suinteresuotos įgyvendinti Minsko susitarimus ir jau vasarą atsisakyti sankcijų taikymo Rusijai.

„Mūsų visų bendras tikslas – kad galėtume atšaukti sankcijas ateinančią vasarą, įgyvendinus Minsko taikos procesą“, – E.Macronas sakė per prancūzų verslininkų vizitą Maskvoje.

Kalbos apie galimą malonę Rusijai diplomatiniuose užkulisiuose sklinda ir Austrijoje bei Italijoje. Lietuvos pozicija šiuo klausimu vis dar lieka labai aiški ir griežta.

Linas Linkevičius: „Saugumo situacija negerėja“

Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, kalbėti apie sankcijų Kremliui panaikinimą dar labai anksti. Pagal dabartinį Minsko susitarimų įgyvendinimo progresą – netgi nerealu.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad visi pasisakymai buvo susieti su Minsko susitarimų vykdymu. Išsakyta sąlyga, kad tai galima, jei bus įgyvendinti susitarimai. Tai nevyksta“, – pabrėžė L.Linkevičius.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Linas Antanas Linkevičius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Linas Antanas Linkevičius

„Nieko geresnio, kaip susitarimai pasiekti Minske, mes neturime. Abi pusės pripažįsta, kad jų reikia laikytis ir to reikia siekti, bet labai svarbu eiliškumas. Rusai dabar skaito šį dokumentą ir reikalauja iš Ukrainos sprendimų dėl decentralizacijos, konstitucinės reformos, bet ten yra ir saugumo sąlyga, kuri Rusijos ignoruojama.

O saugumo situacija negerėja. Ji gal kiek aprimus, bet negalime kalbėti apie visiškas paliaubas. Per parą vis dar būna trisdešimt ar keturiasdešimt apšaudymų“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

„Kol tarptautiniai stebėtojai nebus prileisti prie tų karštų zonų, Donecko ar Luhansko, jau nekalbu, apie atkurtą sienos kontrolę, kol nebus sukurtos prielaidos procesų įgyvendinimui, o tai yra saugumas ir dar kartą saugumas, tol tie dalykai nejudės iš vietos“, – konstatavo L.Linkevičius.

Pasak L.Linkevičiaus, dabartinė informacija, pasiekianti iš Ukrainos, leidžia tvirtai teigti, kad pažangos saugumo užtikrinime nėra. „Kur ten mato tą pažangą tie, kurie taip teigia, jie turėtų pagrįsti“, – ragino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Paklaustas apie Europos Sąjungos valstybių vieningumą, L.Linkevičius pripažino, kad yra valstybių, įžvelgiančių Rusijos pažangą. „Norinčių, kad būtų pažanga yra daug. Ir mes to norime. Tačiau nėra tokių, kurie teigtų, kad Minsko susitarimai pilnai vykdomi. Yra skirtingi situacijų vertinimai. Kai kas mato daugiau tos pažangos“, – pripažino Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Linas Kojala: „Esminis klausimas – savivaldos rinkimai“

Rytų Europos studijų centro analitikas, politologas Linas Kojala teigė, kad problema tampa skirtingai interpretuojamas Minsko susitarimų įgyvendinimo procesas.

„Manau, kad pozicija tarsi ir yra vienoda, bet klausimas, kaip skirtingos šalys interpretuoja Minsko susitarimų įgyvendinimą“, – teigė jis.

„Esminis klausimas visgi yra savivaldos rinkimai, kurie planuojami Donecko ir Luhansko teritorijose, kurie turėtų sukurti politinį tų regionų atstovavimą ir, kai kurių Europos Sąjungos šalių manymu, užtikrintų tam tikrą politinį sprendimą. Svarbu čia bus tai, ar tikrai Ukraina bus spaudžiama pripažinti tuos rinkimus, jei jie vyks tokiomis sąlygomis, kokios dabar yra Rytų Ukrainoje“, – sakė analitikas.

Linas Kojala
Linas Kojala

„Toje teritorijoje nėra užtikrintas saugumas, neatkurta sienos kontrolė, neužtikrinama, kad tarptautinės organizacijos ir Ukrainos valdžia galėtų stebėti rinkimų eigą, kad procesas vyktų sklandžiai. Panašu, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys stumia, kad Ukraina vienaip ar kitaip tuos rinkimus pripažintų. Jei tai įvyktų, tada manyti, kad bus pratęstos tos sankcijos, kokios yra dabar, vilčių nebūtų daug“, – prognozavo L.Kojala.

Paklaustas, kurios valstybės tikisi kuo greičiau normalizuoti santykius su Kremliumi, L.Kojala įvardino Austriją, Prancūziją bei Italiją. „Jos nėra linkusios būti prorusiškos, bet ieško pragmatiškesnio santykio su Rusija“, – sakė politologas.

„Jų supratimu, tai nėra Ukrainos išdavimas. Jie traktuoja situaciją taip, kad kol Ukrainoje neatsiras politinis atstovavimas, tai tol ta krizė ir tęsis. Net neabejoju, kad Rusija neformaliai siūlo Vokietijai ir kitoms didžiosioms Europos Sąjungos šalims, jei bus patvirtinti rinkimų rezultatai, neberemti sukilėlių, tiksliau, teroristų Rytų Ukrainoje, atkurti sienos kontrolę, galbūt išvesti savo dalinius. Kitaip tariant, užtikrinti stabilumą“, – darė išvadą L.Kojala.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos