Lėktuve – tona aukso
Šalies sostinės tarptautinio oro uosto galinėse patalpose kilo karšta pareigūnų diskusija, rašoma CNN portale. Jie baiminosi, kad lėktuvo patikrinimas suerzins vis labiau prorusiškai nusiteikusią šalies karinę vadovybę. Keli ankstesni bandymai perimti įtartinus Rusijos krovinius buvo nutraukti. Galiausiai pareigūnai nusprendė lipti į lėktuvą.
Lėktuve jie pamatė išsirikiuotas spalvingas sausainių dėžes. Tiesiai po jomis buvo paslėptos medinės dėžės su brangiausiu Sudano ištekliumi – auksu. Maždaug tona aukso.
Šis vasarį įvykęs incidentas, apie kurį CNN papasakojo keli oficialūs šaltiniai Sudane, yra vienas iš mažiausiai 16 žinomų skrydžių per pastaruosius pusantrų metų į Rusiją su aukso kontrabanda iš Sudano, trečios pagal dydį brangiųjų metalų gamintojos Afrikoje.
Daugybė interviu su aukšto rango Sudano ir JAV pareigūnais, kalnai CNN peržiūrėtų dokumentų leidžia susidaryti vaizdą apie įmantrų Rusijos planą, kuriuo siekiama išgrobstyti Sudano turtus ir taip išgelbėti ją nuo vis griežtėjančių Vakarų sankcijų bei finansuoti karo veiksmus Ukrainoje.
Įrodymai esą leidžia manyti, jog Rusija susitarė su Sudano karine vadovybe, kad milijardai dolerių aukso pavidalu aplenktų šią valstybę, o iš skurdo kamuojamos šalies būtų atimti šimtai milijonų pajamų.
Mainais už tai Rusija suteikė galingą politinę ir karinę paramą vis nepopuliaresnei Sudano karinei vadovybei, kuri smurtu malšina šalies prodemokratinį judėjimą.
„Seniai žinojome, kad Rusija eksploatuoja Sudano gamtinius išteklius. Siekdama išlaikyti prieigą prie šių išteklių, paskatino karinį perversmą.
Buvę ir esami JAV pareigūnai sakė CNN, kad Rusija aktyviai rėmė 2021 m. surengtą karinį perversmą Sudane, per kurį buvo nuversta laikinoji civilinė vyriausybė bei suduotas skaudus smūgis prodemokratiniam judėjimui, prieš dvejus metus nuvertusiam prezidentą Omarą al Bashirą.
„Seniai žinojome, kad Rusija eksploatuoja Sudano gamtinius išteklius, – CNN pripažino vienas buvęs JAV pareigūnas, susipažinęs su šia tema. – Siekdama išlaikyti prieigą prie šių išteklių, Rusija ir paskatino karinį perversmą.“
Kadangi likęs pasaulis užsidarė nuo Rusijos, ji esą gauna daug naudos iš santykių su Sudano generolais bei iš to, kad padeda šiems išlikti valdžioje. „Pagalba“ apimanti visą spektrą nuo mokymo ir paramos žvalgybai iki bendro pasipelnymo iš pavogto Sudano aukso.
Dažni skrydžiai į Siriją
Šio Maskvos ir Sudano karinės chuntos susitarimo „paslauga už paslaugą“ šerdis yra Rusijos oligarchas ir svarbus prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas.
Griežtų sankcijų sulaukęs 61 metų vyras kontroliuoja šešėlinį kompanijų tinklą, kuriam priklauso ir sukarinta grupuotė „Wagner“, siejama su įtariamais kankinimais, masinėmis žudynėmis bei plėšikavimu keliose karo nuniokotose šalyse, įskaitant Siriją, Centrinės Afrikos Respubliką (CAR). Sąsajas su „Wagner“ jis neigia.
Remiantis CNN matytomis sąskaitomis, pagrindinė J.Prigožino kompanija Sudane yra JAV sankcionuota „Meroe Gold“ – jam priklausančios „M-invest“ dukterinė įmonė, kuri išgauna auksą ir kartu tiekia ginklus bei rengia mokymus šalies kariuomenei ir sukarintoms pajėgoms.
„Per „Meroe Gold“ ar kitas su jo darbuotojais susijusias įmones J.Prigožinas sukūrė strategiją, kaip grobti Afrikos šalių, į kurių reikalus jis kišasi, ekonominius išteklius, kaip savo paramos vietos vyriausybėms atitikmenį“, – CNN cituoja Londone įsikūrusio „Dossier Center“, kuris stebi įvairių su Kremliumi susijusių asmenų nusikalstamą veiklą, tyrėją Denisą Korotkovą.
Šį centrą įkūrė Michailas Chodorkovskis, kadaise – turtingiausias Rusijos žmogus, dabar gyvenantis tremtyje Londone.
CNN, bendradarbiaudama su „Dossier Center“, taip pat išsiaiškino, kad bent vienas aukšto rango „Wagner“ agentas – Aleksandras Kuznecovas – pastaraisiais metais prižiūrėjo operacijas svarbiausiose Sudano aukso gavybos, perdirbimo ir tranzito vietose.
Pastarasis, dar žinomas šaukiniais „Ratibor“ ir „Radimir“, yra teistas pagrobėjas, kovojęs kaimyninėje Libijoje, 2014 m. vadovavęs pirmajai „Wagner“ puolimo ir žvalgybos bendrovei. Jis keturis kartus buvo apdovanotas Rusijos Drąsos ordinu, o 2017 m. buvo nufotografuotas kartu su prezidentu Vladimiru Putinu ir „Wagner“ įkūrėju Dmitrijumi Utkinu. Europos Sąjunga (ES) pernai A.Kuznecovą įtraukė į sankcionuojamų žmonių sąrašą.
Stiprėjantis Sudano karinės valdovybės ir Maskvos ryšys sukūrė sudėtingą aukso kontrabandos tinklą.
Remiantis oficialiais šaltiniais Sudane ir skrydžių duomenimis, kuriuos CNN peržiūrėjo bendradarbiaudama su „Gerjon“, skrydžių sekimo paskyra „Twitter“, mažiausiai 16 iš šalies pareigūnų pernai perimtų skrydžių buvo vykdomi kariniu lėktuvu, kuris skrido į Sirijos uostamiestį Latakiją – ten Rusija turi pagrindinę oro bazę – ir iš jo.
Bent vienas aukšto rango „Wagner“ agentas – Aleksandras Kuznecovas – pastaraisiais metais prižiūrėjo operacijas svarbiausiose Sudano aukso gavybos, perdirbimo ir tranzito vietose.
Daugelio oficialių šaltinių Sudane ir „Dossier Center“ duomenimis, aukso siuntos taip pat keliauja sausumos keliu į CAR, kur „Wagner“ palaiko represinį režimą ir, kaip pranešama, taiko žiauriausias taktikas šalies gyventojams.
CNN komentarų kreipėsi į Rusijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijas bei J.Prigožino valdomos įmonių grupės pagrindinę organizaciją. Nė viena iš jų neatsakė.
Reaguodamas į CNN tyrimo išvadas, JAV valstybės departamento atstovas spaudai teigė: „Mes atidžiai stebime šį reikalą, įskaitant pranešimus apie „Meroe Gold“, Kremliaus remiamos „Wagner Group“ ir kitų subjektų, kuriems taikomos sankcijos Sudane, regione bei visoje aukso prekyboje, veiklą.“
Auksas sudomino po Krymo aneksijos
Rusija nagus prie Sudano aukso pradėjo kišti 2014 m., kai dėl invazijos į Krymą Vakarai jai paskelbė daugybę sankcijų. Aukso siuntos pasirodė esąs veiksmingas būdas kaupti ir pervesti turtą, kuris papildė valstybės iždą, apeinant tarptautines finansų stebėsenos sistemas.
„Aukso trūkumas yra tas, kad tai yra apčiuopiamas daiktas ir juo naudotis daug sudėtingiau nei tarptautiniais bankiniais pervedimais, kita vertus, jį įšaldyti ar konfiskuoti daug sunkiau, jei ne visai neįmanoma“, – nurodė sankcijų specialistas, Sirakūzų universiteto Politikos mokslų katedros docentas Danielis McDowellas.
Rusijos aukso gavybos centras yra šiaurės rytų Sudane esančios dykumos gilumoje, saulės nublukintame kraštovaizdyje, nusėtame žiojinčių bedugnių. Ten kasėjai triūsia alinančiame karštyje, o atokvėpį suteikia tik iš brezento gabalų ir smėlio maišų suręstos palapinės.
Kasėjai iš šių atokių neprofesionalių kasyklų kasryt suvažiuoja į Al Ibaidiją, vadinamą aukso miestu, ir asilų tempiamais vežimais neasfaltuotais keliais gabena aukso maišus. Daugelis sako, kad už prekes dosniausiai moka prekybininkai, nuolat atsiunčiami iš netoliese esančios perdirbimo gamyklos, kurią vietos gyventojai vadina „Rusijos kompanija“.
Remiantis oficialia statistika, kurią matė CNN, apie 85 proc. Sudano aukso parduodama tokiu būdu. Pasak daugelio šaltinių, įskaitant informatorius iš kalnakasybos srities ir saugumo šaltinius, sandoriai dažniausiai sudaromi neįtraukiant jų į buhalterios knygas, o rusai šioje rinkoje dominuoja.
Mažiausiai dešimtmetį Rusija tai slėpė. Oficialioje Sudano užsienio prekybos statistikoje nuo 2011 m. nuolat nurodoma, kad jos aukso eksportas iš šalies yra nulinis, nors esama daugybės įrodymų, kad Maskva šiame sektoriuje vykdo plataus masto sandorius.
Rado SSRS vėliavą ir rusišką sunkvežimį
Kadangi vyriausybės atstovai neretai užmerkdavo akis, sunku nustatyti tikslų aukso kiekį, kurį išvežė Rusija. Bent septyni su įvykiais susipažinę šaltiniai jai priskiria aukso kontrabandos iš Sudano liūto dalį – būtent Rusijoje, remiantis oficialia statistika, pastaraisiais metais atsidūrė didžioji dalis šios šalies aukso.
Taip pat skaitykite: Ilgi „Wagner“ čiuptuvai – rusų grupuotė eksploatuoja išteklius Sudane
Vienas pranešėjas iš Sudano centrinio banko parodė CNN lentelės nuotrauką, kurioje matyti, kad pernai buvo neapskaityta 32,7 tonos. Dabartinėmis kainomis (60 mln. dolerių už toną), jis vertas 1,9 mlrd. dolerių.
Bet daugelis buvusių ir esamų pareigūnų spėja, kad iš tiesų dingo dar daugiau, ir tvirtina, kad Sudano vyriausybė labai nuvertina neoficialiose kasyklose išgaunamo aukso kiekį, taip iškreipdama tikrąjį skaičių.
Dauguma CNN šaltinių viduje teigia, kad apie 90 proc. Sudano aukso produkcijos išvežama kaip kontrabanda. Jo vertė turėtų siekti maždaug 13,4 mlrd. JAV dolerių, kurie apeina muitus ir reguliavimus. Valstybės pajamos iš to galėtų siekti šimtus milijonų dolerių. CNN žurnalistai pripažįsta negalintys nepriklausomai patikrinti šių skaičių.
Su korupcija kovojantis Sudano tyrėjas, jau daugelį metų stebintis Rusijos aukso sandorius šalyje, CNN nurodė pagrindinės Rusijos aukso perdirbimo gamyklos koordinates. Kai CNN atvyko į vietą, esančią už maždaug 8 km nuo al Ibaidijos, virš komplekso plevėsavo Sovietų Sąjungos vėliava. Lauke stovėjo rusiškas degalų sunkvežimis.
Pernai buvo neapskaityta 32,7 tonos aukso. Dabartinėmis kainomis, jis vertas 1,9 mlrd. dolerių.
Atsitiktinis susitikimas su sargybiniu, kuris patvirtino, kad objektas priklauso vadinamajai „Rusijos kompanijai“, greitai virto įtempta konfrontacija. Apsaugininkas kalbėjo per raciją, perduodamas CNN prašymą pasikalbėti su „rusų vadybininku“. Tuomet atskubėjo grupė sudaniečių ir liepė žurnalistų komandai išvykti, o automobilį sekė apsaugos darbuotojai.
Kitas gamyklos darbuotojas sudanietis pareiškė, esą tai – ne Rusijos įmonė, o Sudano bendrovė „Al-Solag“. Remiantis penkiais oficialiais šaltiniais Sudane ir CNN peržiūrėtais įmonės registracijos dokumentais, „Al-Solag“ yra priedangos įmonė, priklausanti „Meroe Gold“.
„Al-Solag" susikūrimas pastaraisiais metais tapo svarbiu posūkio tašku Rusijos veikloje Sudane. Pagal naująjį modelį, Rusijos sandoriai pasitraukė į šešėlį, todėl susitarimai tapo labiau priklausomi nuo Sudano karinės vadovybės ir sudarė dar geresnes sąlygas Rusijos subjektams, prisidengus vietos verslu, apeiti valstybės institucijas bei užsienio bendrovėms taikomas taisykles. CNN kreipėsi į Sudano karinę vadovybę dėl komentarų, tačiau atsakymo negavo.
„Rusija yra parazitas“
Rusijos pasiuntinys Sudane Vladimiras Želtovas pernai paragino surengti improvizuotą susitikimą su Sudano kasybos pareigūnais. Atrodydamas akivaizdžiai susinervinęs, jis pareikalavo, kad „Meroe Gold“ būtų „pridengta“, kai tapo „per daug kruopščios JAV kontrolės" objektu, atviravo apie susitikimą iš pirmų lūpų sužinojęs pranešėjas iš Sudano kalnakasybos ministerijos.
Iki šio birželio V.Želtovo pageidavimai materializavosi. Pasirodė, kad „Meroe Gold“ turtas buvo perduotas Sudanui priklausančiai įmonei „Al-Solag“. Išanalizavus abiejų bendrovių registracijos dokumentus paaiškėjo stulbinančių panašumų, įskaitant du vienodus teisinių bausmių sąrašus. Pagal Sudano įstatymus, turimas akcijas norinti perleisti bendrovė turi perleisti ir jos atžvilgiu priimtus teismo sprendimus. Turėti nedeklaruotą užsienio partnerį yra neteisėta.
Pasak buvusio valstybės tarnautojo, tiesiogiai susipažinusio su šiais įvykiais, Sudano kovos su korupcija komitetas – priežiūros institucija, įsteigta padėti pereiti prie demokratijos, – užblokavo bandymą gudrauti. Pernai rugsėjį jis nusiuntė ginkluotosioms pajėgoms išsamią ataskaitą su įrodymais apie „Meroe Gold“ perdavimą „Al-Solag” ir paragino sustabdyti tai, ką pavadino „nusikaltimu prieš valstybę“.
Rusai ir Sudano karininkai matė, kad civiliai asmenys valdžioje yra kliūtis jų planams.
Priežiūros komitetas taip pat apkaltino kariuomenę bendrininkavimu sudarant sandorius su Rusija, bet tuo užsitraukė kariuomenės vadovybės pyktį. Ši, pasak šaltinio, peikė komitetą už tai, kad jis „kenkia ginkluotosioms pajėgoms“.
„Rusai ir Sudano karininkai matė, kad civiliai asmenys valdžioje yra kliūtis jų planams“, – pridūrė buvęs pareigūnas.
2021 m. spalį, praėjus mėnesiui, kai kovos su korupcija komitetas sustabdė „Meroe Gold“ akcijų perleidimą „Al-Solag”, Sudano kariuomenė įvykdė perversmą – parama kuriam JAV oficialūs ir buvę oficialūs šaltiniai kaltina Rusiją – ir chunta komitetą nedelsdama išformavo.
„Rusija yra parazitas, – CNN sakė buvęs pareigūnas. – Ji apiplėšė Sudaną. Ji pareikalavo labai didelės politinės baudos, nutraukdama demokratinį projektą, kuris galėjo paversti Sudaną didžia valstybe.“
Generolas Mohamedas Hamdanas Dagalo, Greitosios paramos pajėgų (RSF) sukarinto padalinio vadovas, yra pagrindinis naudos iš Rusijos paramos gavėjas, nes gauna iš Maskvos daugiausia ginklų ir mokymų. CNN šaltinių Sudane duomenimis, manoma, kad ir šalies karinį valdovą Abdelį Fattah al Burhaną remia Rusija.
Žmogaus teisių gynimo grupės ir A.F.al Burhaną, ir M.H.Dagalo (žinomą kaip Hemedti) kaltina įtariamais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui per 2003 m. Sudane prasidėjusį Darfūro konfliktą. Tą pačią dieną, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Hemedti vadovavo Sudano delegacijai Maskvoje, siekdamas „pagerinti abiejų šalių santykius“.
