Kad būtų aiškiau, kokių problemų sukuria šarlatanizmas, pasižiūrėkime į Kiniją. Ten daug žmonių abejoja valstybės demokratizacijos nauda ir bijo to pasekmių. Egzistuojančios sistemos gynėjai, tokie kaip profesorius Zhangas Weiwei, sako, kad liberalioji demokratija, nors ir turi savo stiprybių, bet jai pakenkė tokie dalykai kaip demagogija, trumpalaikių tikslų kėlimas, populizmas, didelė pinigų įtaka ir galios žaidimai.
Todėl, kuo labiau degraduoja ir korumpuotesne tampa amerikietiška demokratija, tuo sunkiau ją apginti, net ir žinant, kad JAV demokratijos modelis nėra vienintelis ir jo kartoti nėra būtina.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl moderni demokratija, nepaisant epideminės demagogijos, išgyvena, tai yra daug institucijų, kurios izoliuoja politinių sprendimų priėmimą nuo tiesioginės kontrolės.
Amžini demokratijos apaštalai labai mėgsta egzaltuotai kalbėti apie Vakarų civilizacijos kilimą iš senovės Atėnų. Jie demokratiją laiko būtina sąlyga mokslo, meno, filosofijos, matematikos klestėjimui.
Jie tik pamiršta užsiminti, kad didieji Atėnų filosofai – Sokratas, Platonas, Aristotelis – demokratiją vertino nepalankiai. Filosofai tautos valdžią laikė nestabilia, jie bijojo, kad didžiausi demagogai vadovaus, apeliuodami į emocijas ir stereotipus.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl moderni demokratija, nepaisant epideminės demagogijos, išgyvena, tai yra daug institucijų, kurios izoliuoja politinių sprendimų priėmimą nuo tiesioginės kontrolės.
Demokratija yra atstovaujamoji, o ne tiesioginė, tai reiškia, kad gyventojai gali pasirinkti tik politinius lyderius, bet ne politiką. Be to, rašytiniai įstatymai, kuriuos parengti reikia laiko ir pakeisti nėra lengva, suteikia sistemai stabilumo. Dar yra teisėsauga, kuri prižiūri, ar galia nėra piktnaudžiaujama.
Beveik kiekvienoje demokratijoje centriniai bankai yra nepriklausomi nuo valdžios. Tai yra svarbu, nes jie dažnai turi imtis nepopuliarių veiksmų, pavyzdžiui, palaikyti dideles palūkanų normas infliacijos kontrolei. Tą padaryti būtų labai sunku, jeigu centrinio banko sprendimai būtų priimami įstatymų leidžiamosios valdžios.
Svarbu suprasti, kad modernios demokratinės politinės sistemos yra kompromisas tarp valdžios trokštančios visuomenės ir racionalios, nuoseklios politikos. Demokratijos turi būti demokratiškos, tačiau jos taip pat privalo veikti. Tam yra įsteigta gausybė institucijų, palaikančių valstybės gyvenimą net ir tuomet, kai viešoji demokratijos sfera yra absoliučiai degradavusi.
Vienas iš demagogijos problemos sprendimo būdų yra demokratijos susilpninimas – tegul sprendimus priima ekspertai. Akivaizdu, kad toks sprendimas turi ir daug pliusų, ir daug minusų. Patrauklesnis sprendimas būtų bent jau sukurti sąlygas labiau racionaliems debatams.
Modernios demokratinės politinės sistemos yra kompromisas tarp valdžios trokštančios visuomenės ir racionalios, nuoseklios politikos.
Demokratinėse valstybėse įvairios institucijos pagerina sprendimus vien jau dėl to, kad sulėtina visą procesą. Akivaizdžiausias to pavyzdys – dviejų rūmų parlamentai. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, jam pritarti būtinai turi abeji rūmai.
Populiari demokratijos teorija labai daug dėmesio skiria balsavimo praktikai ir beveik nepabrėžia argumentų kokybės.
Vienas iš JAV politinės sistemos trūkumų yra faktas, kad prezidentas beveik niekada nėra verčiamas įsitraukti į debatus su įstatymų leidžiamąja valdžia ir niekada neprivalo atsakyti į klausimus, jeigu nenori to daryti.
Tuo metu Didžiosios Britanijos sistema reikalauja, kad premjeras pasirodytų Bendruomenių rūmuose ir apgintų savo vyriausybės politiką. Tokios klausimų sesijos metu su juo yra elgiamasi kaip su bet kuriuo parlamento nariu, tai yra, jam užduodami aštrūs klausimai, iš jo netgi gali būti pasityčiota. Todėl, nors tokie išstojimai kartais gali priminti cirką, debatai yra labai reikalingi.
O JAV prezidentas yra renkamas monarchas. Kartą mes metus jis turi pasakyti kalbą Atstovų rūmuose, bet niekas negali jam į akis išsakyti savo abejonių. Niekas nedrįsta prezidentui rodyti nepagarbos. Taigi į aštrius klausimus jis privalo atsakyti nebent spaudos konferencijų metu. Tačiau išsišokęs žurnalistas kitąkart gali nesulaukti kvietimo čia ateiti.
Kalbant apie JAV žurnalistiką, yra ir daugiau ryškių problemų. Daugiausia rašomos neva sensacingos, bet iš tiesų tuščios naujienos, žurnalistai yra įpratę kalbinti vieni kitus kaip analitikus, o ne nepriklausomus ekspertus.
Tačiau yra ir didesnių problemų. Propagandinių kanalų, tokių kaip „Fox News“, įsteigimas daro didelę žalą demokratijos diskursui JAV. Nuomonių įvairovė tiesiog dingsta.
Tai yra ištrauka iš knygos „Enlightenment 2.0: Restoring Sanity to Our Politics, Our Economy and Our Lives“. Daugiau anglų kalba apie demokratijos prestižą galite pasiskaityti čia.
