Hadžas, kurį kartą gyvenime privalo atlikti visi sveiki musulmonai, yra vienas didžiausių pasaulyje žmonių susibūrimų. Iki pandemijos piligriminė kelionė kasmet sutraukdavo milijonus žmonių į šventąjį islamo miestą Meką, kuriame yra kubo formos Kaaba, prie kurios penkis kartus per dieną meldžiasi tikintieji musulmonai.
2019 metais piligriminėje kelionėje dalyvavo daugiau kaip 2,4 mln. žmonių. Tačiau 2020-aisiais dėl pandemijos sukeltų draudimų Saudo Arabija drastiškai sumažino hadžo dalyvių skaičių ir leido jį atlikti vos 1 000 Saudo Arabijos gyventojų. Tai buvo precedento neturintis žingsnis, kokio nebuvo net per 1918 metų gripo epidemiją, nusinešusią dešimtis milijonų gyvybių visame pasaulyje.
2021 metais hadže dalyvavo apie 60 000 Saudo Arabijos gyventojų. Praėjusiais metais piligriminę kelionę atliko 1 mln. tikinčiųjų.
Pirmadienio vakarą Saudo Arabijos hadžo ir umros ministras Tawfiqas al Rabiah, kalbėdamas Raudonosios jūros uostamiestyje Džidoje vykusioje konferencijoje apie hadžą, paskelbė apie apribojimų panaikinimą.
„Šiame susitikime jums pranešu dvi geras naujienas. Pirmoji: tai, kad piligrimų skaičius grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį be jokių amžiaus apribojimų“, – sakė T.al Rabiah, kurį cituoja oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra.
„Ir antrasis: leisti bet kuriai hadžo misijai iš viso pasaulio turėti reikalų su bet kuria licencijuota įmone, atitinkančia tų šalių piligrimų reikalavimus“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais metais hadže dalyvauti galėjo tik 18–65 metų amžiaus asmenys. Saudo Arabija taip pat apribojo privačių bendrovių, galinčių organizuoti hadžo keliones, skaičių.
Koronavirusas nėra pirmoji visuomenės sveikatos nelaimė, sustabdžiusi hadžą. Karalystę valdanti al Saudų šeima savo teisėtumą šioje naftos turtingoje šalyje grindžia hadžo vietų priežiūra ir apsauga. Užtikrinti, kad hadžas įvyktų, yra jų prioritetas, taip pat pagrindinis ekonominis veiksnys, atnešantis Saudo Arabijai milijardus dolerių pajamų, nesusijusių su nafta.
Ligų protrūkiai visada kėlė susirūpinimą dėl hadžo. 632 metais piligrimai kovojo su maliarijos protrūkiu, 1821-aisiais nuo choleros mirė apie 20 000 žmonių, o nuo kito choleros protrūkio 1865 metais mirė 15 000 žmonių, kol galiausiai išplito po visą pasaulį.
Neseniai Saudo Arabija susidūrė su kito koronaviruso, sukeliančio Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromą (MERS), pavojumi. 2012-aisiais ir 2013-aisiais hadžo metu karalystė sugriežtino visuomenės sveikatos priemones, ragindama sergančiuosius ir vyresnio amžiaus žmones nedalyvauti.
Pastaraisiais metais Saudo Arabijos pareigūnai taip pat uždraudė atvykti piligrimams iš Ebolos viruso paveiktų šalių.
Iš karto nebuvo aišku, kokių sveikatos apsaugos priemonių bus imtasi per hadžą, kuris pagal islamo kalendorių, paremtą mėnuliu, šiemet vyks birželio pabaigoje. Nors Saudo Arabija nereikalauja skiepų nuo koronaviruso įrodymų ar neigiamo testo, ji reikalauja, kad piligrimai būtų pasiskiepiję nuo kitų ligų.
Musulmonams uždrausta bučiuoti ar liesti kubo formos Kaabą – metaforinį Dievo namą Mekos centre, kurį piligrimai apeina atlikdami hadžą.
Hadžą atliekantys dalyviai būna didelėje minioje, dėl to 2015 metais per spūstis žuvo daugiau kaip 2 400 žmonių.