„Atsižvelgiant į glaudžius broliškus ryšius... buvo sutarta, kad šios trys šalys suteiks Jordanijai 2,5 mlrd. JAV dolerių vertės ekonominės pagalvos paketą“, – nurodė oficialioji naujienų agentūra SPA.
Šį paketą, dėl kurio buvo sutarta šventajame Mekos mieste vykusiame keturių valstybių viršūnių susitikime, sudarys indėlis Jordanijos centriniame banke, Pasaulio banko garantijos, biudžeto parama penkerių metų laikotarpiu ir plėtros projektų finansavimas, nurodė SPA.
Saudo Arabijos karaliaus Salmano sušauktame viršūnių susitikime kartu su JAE ir Kuveito lyderiais dalyvavo ir Jordanijos karalius Abdullah II.
Pastarosiomis dienomis per Jordaniją nusirito didžiulių protestų banga, kurią išprovokavo kainų augimas ir valdžios planai didinti mokesčius, vyriausybei įgyvendinant taupymo priemones, kuriomis siekiama sumažinti ekonominės krizės krečiamos valstybės skolą.
Kiek anksčiau sekmadienį Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini paskelbė, kad Bendrija skirs Jordanijai 20 mlrd. eurų pagalbą.
Lėšų stokojanti Jordanija, artima Jungtinių Valstijų sąjungininkė, smarkiai priklausoma nuo donorų pagalbos, stengiasi sumažinti savo skolą, 2016-aisiais užsitikrinusi 723 mln. JAV dolerių paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo.
Taupymo priemonės, kurias šalis įsipareigojo įgyvendinti pagal paskolos sąlygas, visoje karalystėje padidino būtiniausių pragyvenimui prekių ir paslaugų kainas. Smarkiai išaugusios kainos ir valdžios planai didinti mokesčius išprovokavo savaitę trukusius masinius protestus, dėl kurių atsistatydino ministras pirmininkas Hani Mulki.
Ketvirtadienį valdžia paskelbė atšaukianti visuomenės pyktį sukėlusius planus didinti mokesčius. Tačiau jos vis dar laukia nelengvas iššūkis rasti pusiausvyrą tarp visuomenės lūkesčių ir būtinybės mažinti valstybė skolos naštą.
Jordanija dėl ekonominių negandų kaltina nestabilią situaciją regione ir pabėgėlių iš karo krečiamos Sirijos antplūdį, tvirtindama, kad nesulaukė reikiamos tarptautinės paramos.
Pasaulio bankas šįmet prognozuoja Jordanijai „menkas ekonomikos augimo perspektyvas“, o 18,5 proc. darbingo amžiaus žmonių šalyje yra bedarbiai.
