„Rytoj, šeštadienį, bus pirmoji palaimintojo ramadano mėnesio diena“, – sakoma oficialiame pranešime, penktadienį išplatintame valstybinės naujienų agentūros SPA.
Daugelis musulmoniškų šalių Ramadano pradžią tradiciškai skelbia remdamosi Saudo Arabijos religinių institucijų nustatyta data, bet pastaraisiais metais daugelis šiuo tikslu remdavosi savais astronominiais apskaičiavimais.
Keturios kitos Persijos įlankos arabų valstybės – Bahreinas, Kuveitas, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai – taip pat Ramadaną pradės šeštadienį, bet Omanas paskelbė, kad šis laikotarpis veikiausiai prasidės viena diena vėliau.
Ramadanas yra šventasis mėnuo daugiau kaip 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų.
Musulmonai tiki, kad per Ramadaną Dievas apreiškė pranašui Muhammadui (Muhamadui) pirmuosius Korano tekstus.
Ramadano, devintojo ir švenčiausio mėnesio musulmonų kalendoriuje, pradžią tradiciškai nurodo jauno Mėnulio pasirodymas. Kiekvienais metais šis šventasis mėnuo pradedamas 11 dienų anksčiau.
Šventojo mėnesio metu musulmonai nuo aušros iki sutemų turi susilaikyti nuo maisto, gėrimų ir lytinių santykių. Per Ramadaną dienos metu gyvenimo ritmas sulėtėja, tačiau suaktyvėja nuo iftaro – pasninko nutraukimo saulei leidžiantis, iki suhuro, paskutinio valgio prieš aušrą. Tuo metu saikingai valgoma, lankomi draugai ir artimieji.
Ramadano pasninko laikymasis yra vienas iš penkių pagrindinių islamo stulpų.
Keturi kiti – tikėjimo išpažinimas (šahada), pareiga penkis kartus per parą atlikti salatą – apeiginę maldą, šelpti neturtinguosius ir atlikti šventąją kelionę į Meką (hadžą).
Pasninkauti per Ramadaną privalo visi brandos sulaukę musulmonai. Vaikams daroma išimtis, tačiau patariama, kad jie palaipsniui būtų pratinami laikytis šios papročio. Pasninkauti taip pat nebūtina nėščioms arba krūtimi maitinančioms moterims, ligoniams ir keleiviams.
