Priešais kameras D.Trumpas ir pastaraisiais mėnesiais konsoliduoti valdžią besistengiantis princas Mohamedas šypsojosi, spaudė vienas kitam rankas ir keitėsi maloniomis frazėmis.
„Mums garbė, kad turime čia Saudo Arabijos kronprincą, – sakė JAV lyderis prieš bendrus pietus Baltuosiuose rūmuose. – Mūsų santykiai tikriausiai yra geresni nei kada nors anksčiau – suprantame vienas kitą.“
32 metų Saudo Arabijos princas Vašingtone vieši pirmą kartą po to, kai praėjusiais metais tapo sosto įpėdiniu.
Faktinis šalies lyderis princas Mohammedas įtvirtino savo valdžią priemonėmis, kurių Saudo Arabija jau seniai nebuvo regėjusi, ir stengėsi sukurti liberalesnį šalies įvaizdį Vakaruose įvairiomis ekonominėmis ir socialinėmis reformomis.
D.Trumpas, kalbėdamas apie pokyčius karalystėje, sakė, kad „nuo jūsų paskutinio vizito Baltuosiuose rūmuose įvyko neįtikėtinų dalykų“.
„Buvote kronprincas, o dabar esate daugiau nei kronprincas“, – sakė JAV prezidentas. Jis taip pat pridūrė, kad pasiilgsta Mohammedo tėvo karaliaus Salmano ir tikisi greitai jį pamatyti.
D.Trumpas: „Buvote kronprincas, o dabar esate daugiau nei kronprincas.“
Princo Mohammedo reformistinė žinutė ir pažadai investuoti JAV itin patiko 39 metais už jį vyresniam politikos naujokui D.Trumpui ir jo žentui bei patarėjui Jaredui Kushneriui.
JAV lyderis ir Mohammedas bin Salmanas, dažnai vadinamas tiesiog MBS, susitikę akis į akį aptarė Irano karinio aktyvumo, Artimųjų Rytų taikos klausimus. Taip pat jie kalbėjosi apie itin konservatyvių Saudo Arabijos įstatymų švelninimą ir milžiniškų investicijų galimybes.
„Saudo Arabija yra labai turtinga šalis. Tikiuosi, kad ji duos Jungtinėms Valstijoms šiek tiek to turto: darbo vietomis ar įsigydami geriausios karinės įrangos“, – pareiškė D.Trumpas.
Raibuliai
Tačiau galinga viešųjų ryšių kampanija, kuria siekiama nublizginti sosto įpėdinio įvaizdį, ir pareiškimai, kad „santykiai yra geresni nei kada nors anksčiau“, slepia kelias problemas, kurios gali sugadinti Vašingtono ir Rijado „medaus mėnesį“.
Princui Mohammedui atvykus į Vašingtoną, paaiškėjo, kad Saudo Arabijos valstybinė naftos milžinė „Aramco“ nebėra taip entuziastingai nusiteikusi dėl viešo akcijų siūlymo Niujorko biržoje.
D.Trumpas savo ruožtu yra viešai išreiškęs palaikymą šiai idėjai, bet vėliau iškilusių nesklandumų nekomentavo.
Be kita ko, nerimaujama dėl vieno JAV teisės akto, kuris atveria kelią pradėti teisinius veiksmus prieš Saudo Arabiją dėl Rugsėjo 11-osios išpuolių. Rijadas mielai sutiktų, kad Vašingtonas atsisakytų tokių nuostatų.
„D.Trumpo administracija negalės pasiūlyti reikalingų garantijų dėl kokių nors pokyčių JAV įstatymuose, kurie užtikrintų Saudo Arabiją, o pirminis viešas siūlymas yra tiesiog pernelyg svarbus, kad juo būtų rizikuojama“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas Ayhamas Kamelas.
Dar viena aštri tema yra karas Jemene, kur Saudo Arabija vadovauja koalicijai prieš Irano remiamus husių sukilėlius.
Dar vienas trinties momentas yra karas Jemene, kur Saudo Arabija vadovauja koalicijai prieš Irano remiamus husių sukilėlius.
Jau trejus metus trunkantis konfliktas tapo vienu pirmųjų išbandymų poligonų sosto įpėdiniui, kuris taip pat eina ir gynybos ministro pareigas. Vis dėlto ši operacija sulaukia kaltinimų dėl žūstančių civilių ir vadinamojo strateginio dreifo.
Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai princas Mohammedas išvyko iš Baltųjų rūmų, JAV Senatas atmetė respublikonų ir demokratų pasiūlymą patraukti amerikiečių žvalgybą iš šio karo.
Senatoriai 55 balsais prieš 44 balsavo prieš tokį pasiūlymą, kuris buvo laikomas aiškiu perspėjimu Baltiesiems rūmams nesuteikti spręsti šį klausimą savo nuožiūra.
Kiek vėliau Saudo Arabijos sosto įpėdinis susitiko su respublikonų senatoriais Danu Sullivanu, Tomu Cottonu ir Lindsey Grahamu bei demokratų senatoriumi Joe Manchinu. Pasak Saudo Arabijos ambasados, šios derybos atskleidė įvairialypį karalystės ir JAV santykių pobūdį.
Be to, D.Trumpas turėjo paraginti svečią baigti blokadą Katarui, kuri pažeidė Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos vienybę ir sudrumstė JAV lyderio planus surengti JAV ir Persijos įlankos šalių viršūnių susitikimą.
Tačiau kebliausios diskusijos gali kilti dėl Saudo Arabijos branduolinės programos, kuri pristatoma kaip orientuota į civilius, bet ji greitai galėtų tapti ginklų kūrimo platforma.
„Saudo Arabija nesiekia įsigyti jokios branduolinės bombos, tačiau neabejotina, kad jeigu Iranas sukurtų branduolinę bombą, mes tuoj pat pasektume jo pavyzdžiu“, – pareiškė Saudo Arabijos princas interviu CBS televizijos laidai „60 Minutes“.
Rijado branduolinė programa yra „milžiniškas kontraktas, taip pat turintis ir didžiulių geopolitinių padarinių“, teigė politinių konsultacijų bendrovės „Soufan Group“ analitikai.
„Paleidus tą susitarimą be branduolinių ginklų uždraudimo būtų potencialiai pražūtinga“, – sakė analitikai.
Tačiau jei šios pretenzijos išaugs iki visaverčių ginčų, diskusijos tais klausimais veikiausiai vyks už uždarų durų.
Po vizito į Vašingtoną princas Mohammedas taip pat lankysis Niujorke, Bostone, pagrindiniame naftos mazge Hjustone, Los Andžele bei Silicio slėnyje. Saudo Arabijos sosto įpėdinis JAV viešės iki balandžio pirmosios savaitės pabaigos.
