Už islamo įžeidimą nuteistas Saudo Arabijos blogeris Raifas Badawi patyrė pirmuosius 50 rimbo kirčių iš 1000.
Pirmasis R.Badawi egzekucijos etapas įvyko 2014 m. gruodžio 9 d. Saudo Arabijos mieste Džidoje. Viešoje vietoje, aikštėje priešais vieną mečetę, po rytinės maldos vadinamasis blogeris turėjo atlaikyti pirmąjį pusšimtį rimbo kirčių.
Apie šiuos kankinimus informavo žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“.
Jos duomenimis, į miesto aikštę supančiotas kalinys buvo atvežtas autobusu, o egzekucija surengta minios apsuptyje.
Viešai nukankintas nuteistasis buvo įgrūstas į autobusą ir išvežtas į kalėjimą. Susirinkusiesiems filmuoti šią egzekuciją buvo griežtai uždrausta.
Vadinamosios bausmės vykdymas tęsėsi apie 15 minučių. Po to nukankintas nuteistasis buvo įgrūstas į autobusą ir išvežtas į kalėjimą. Susirinkusiesiems filmuoti ar fotografuoti šią egzekuciją buvo griežtai uždrausta.
Pagal nuosprendį, visą tūkstantį rimbo kirčių R.Badawi turėtų patirti per 50 savaičių. Manoma, kad vieši kankinimai jam bus rengiami kiekvieną savaitę.
Tinklaraštininko R.Badawi problemos prasidėjo prieš penkerius metus, kai 2008-aisiais jis pradėjo rašyti interneto svetainėje „Free Saudi Liberals“. Jis buvo sulaikytas vienai dienai ir klausinėtas apie portalą. Kai kurie dvasininkai kaltino vyrą, kad šis yra netikintis ir išdavikas. Galiausiai vyras atsidūrė belangėje.
Praėjusią vasarą „Human Rights Watch“ paskelbė pranešimą, raginantį Saudo Arabijos valdžią paleisti R.Badawi.
Žmogaus teisių gynėjai teigia, jog valdžios institucijos su aktyvistais kovoja neleisdamos išvykti iš šalies ir tramdydamos žmones teismuose. Daugelis buvo pasipiktinę, kai šių metų kovą buvo nuteisti du šalies reformų šalininkai, Mohammedas Al-Qahtani ir Abdullah Al-Hamidas, jiems skirta po dešimt metų kalėjimo.
Dar 2013 m. vasarą Saudo Arabijos teismas R.Badawi buvo skyręs septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Negana to, vyrui tąsyk buvo skirta 600 rimbo kirčių. R.Badawi irgi buvo teisiamas už islamo įžeidimą.
Organizacijos „Amnesty International“ atstovai nuosprendį vadino viena iš nerimą keliančių bylų, kuriomis bandoma nutildyti karalystės žmogaus teisių aktyvistus.