2016 metais, kai 30-metis Mohammedas bin Salmanas buvo trečias eilėje į karaliaus sostą, jis į Rijadą pasikvietė britų diplomatus.
Pasak dviejų susitikime dalyvavusių diplomatų, jam rūpėjo tik vienas klausimas – kaip elgtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu? Rusijos vadovo vaidmuo Vidurio Rytuose tuo metu darėsi vis svarbesnis, jis darė įtaką Europoje bei JAV.
Diplomatai „The Guardian“ teigė, kad Saudo Arabijos princas domėjosi V.Putino įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija, jam įprastais bauginimais, išsisukinėjimu ir objektyvių faktų neigimu.
Susitikime dalyvavę britai prisimena, kad Mohammedas bin Salmanas kartojo vieną klausimą: kaip V.Putinas už visa tai lieka nenubaustas?
„Jis buvo juo (V.Putinu – red.) susižavėjęs. Jam patiko, ką jis (V.Putinas – red.) darė“, – „The Guardian“ teigė diplomatas.
Po dvejų metų Mohammedas bin Salmanas, panašu, yra patekęs į kol kas didžiausią krizę savo valdymo metais. Sosto įpėdiniui tenka atremti kaltinimus, kad jis užsienio šalyje įsakė įvykdyti garsaus režimo kritiko, žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymą.
Jei paaiškės, kad J.Khashoggi iš tiesų buvo nužudytas konsulate Turkijoje, moderniojoje Saudo Arabijos istorijoje tai būtų precedento neturintis įvykis. Tačiau Rusijai toks scenarijus nėra naujas.
Pasitikėjimas Saudo Arabija prarastas
„The Guardian“ rašo, kad Turkijos pareigūnų nupasakoti veiksmai šokiruoja: susvyravo net artimiausių sąjungininkių pasitikėjimas Mohammedu bin Salmanu.
Turkijos žvalgybos pareigūnai ir politikos veikėjai tikina, kad žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule. Pasak jų, žmogžudystę įvykdė tą pačią dieną iš Rijado atvykusių 15-os smogikų būrys, tie patys asmenys sukapojo žurnalisto kūną.
Turkijos pareigūnai paviešino svarbių įkalčių: vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip spalio 2 d. J.Khashoggi įeina į konsulatą, taip pat 15-os saudo arabų, siejamų su šalies saugumo aparatu, pavardes.
Turkijos pareigūnai paviešino svarbių įkalčių: vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip spalio 2 d. J.Khashoggi įeina į konsulatą, taip pat 15-os saudo arabų, siejamų su šalies saugumo aparatu, pavardes.
Jie į Turkiją atvyko ir išvyko privačiais lėktuvais, kuriuos išnuomojo įmonė, orlaivius nuomojanti ir Saudo Arabijos vyriausybei.
Turkijos žvalgybininkai pranešė JAV Centrinės žvalgybos valdybai (CŽV) turintys garso ir vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota J.Khashoggi nužudymo akimirka.
Ankaros teigimu, J.Khashoggi gyvenimo pabaigą užfiksavo išmanusis „Apple“ laikrodis, sinchronizuotas su mobiliuoju telefonu „iPhone“, kurį turėjo lauke laukianti žurnalisto sužadėtinė Hatice Cengiz. Tiesa, Vakarų žvalgybos tarnybos mano, kad turkai Saudo Arabijos konsulate yra įtaisę pasiklausymo įrangos.
J.Khashoggi niekas nematė po to, kai jis įėjo į konsulatą, savo ruožtu Rijadas nesugebėjo pateikti įrodymų, kad žurnalistas, susitvarkęs reikalingus dokumentus, išėjo iš įstaigos.
Paklausti apie Turkijos galimai turimus įrodymus, Saudo Arabijos pareigūnai ėmė neigti ir išsisukinėti: esą tai – šalies varžovės Kataro vadovaujamas sąmokslas, prie kurio prisidėjo Ankara.
Paklausti apie Turkijos galimai turimus įrodymus, Saudo Arabijos pareigūnai ėmė neigti ir išsisukinėti: esą tai – šalies varžovės Kataro vadovaujamas sąmokslas, prie kurio prisidėjo Ankara.
Valstybinė Saudo Arabijos televizija „Al Arabiya“ pasitelkė Maskvos atakos Solsberyje naratyvą: tikino, kad kelioms valandoms į Turkiją atvykę 15 saudo arabų tebuvo turistai.
Tą patį teigė ir buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Anglijoje įtariami rusai. Vėliau paaiškėjo, kad jie – Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Skripalių apnuodijimų įtariamų vyrų pareiškimai apie turizmą nustebino net Rusiją
D.Trumpas įkvėpė jaunąjį princą?
Kadenciją įpusėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie Rijadui metamus kaltinimus kalbėjo itin atsargiai. Tiesa, šeštadienį D.Trumpas įspėjo, kad jei J.Khashoggi iš tiesų buvo nužudytas konsulate, Saudo Arabijos laukia „griežta bausmė“.
„The Guardian“ rašo, kad Saudo Arabija – viena didžiausių Irano priešininkių Vidurio Rytuose. O būtent konfliktas su Iranu yra vienas D.Trumpo užsienio politikos pamatų.
Panašu, kad kol kas JAV lyderis Turkijos mestus kaltinimus suvokia kaip nepatogumą, o ne didelius pokyčius lemiantį faktorių.
Praeitą savaitę D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas tik patvirtino Saudo Arabijos konspiracijos teoriją: tikino, kad Ankara ir Rijadas ilgą laiką buvo priešininkės, esą galėjo įvykti „kažkokia operacija“.
Tiesa, D.Trumpo šeimą ir Mohammedą bin Salmaną vienija ne tik požiūris į Iraną. Prezidento žentas Jaredas Kushneris bei įtakingi JAV verslininkai užmezgė šiltus asmeninius ir profesinius ryšius su Rijadu. Saudo Arabijai draugiškas ir valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
Europos pareigūnai Rijade ir kitose Vidurio Rytų šalyse mano, kad Mohammedą bin Salmaną įkvėpė faktas, jog D.Trumpas, priešingai nei dauguma modernių laikų JAV prezidentų, humanitarinių klausimų nebelaiko savo užsienio politikos ramsčiais ir atvirai skatina autoritarizmą.
Pasak „The Guardian“, D.Trumpas ne kartą tvirtino, kad JAV nebenustato pasaulio tvarkos – išskyrus Irano atžvilgiu – ir sumažino spaudimą šalims, negerbiančioms žmogaus teisių bei teisingumo.
Pasak vieno Rijade dirbančio Vakarų ambasadoriaus, to rezultatas – vakuumas pasaulinėje lyderystėje, ir drąsos įgavę nedemokratiški lyderiai.
Žvilgsnis į Vašingtoną
Saudo Arabijoje, kurioje prieš nesutinkančius su valdančiaisiais buvo vykdomos represijos, didžioji dalis visuomenės nenori kalbėti viešai. Be to, čia plačiai paplito įsitikinimas, kad J.Khashoggi dingimas – priešų suregztas sąmokslas.
Vis dėlto, keli buvę saugumo pareigūnai mano, kad tai iš tiesų gali būti naujo režimo įgyvendintų pokyčių pasekmė.
„Pokyčiai Nacionalinėje žvalgybos tarnyboje buvo katastrofa. Tai tapo politiniu įrankiu, kuris panaikino bet kokį ataskaitingumą, ir paskatino piktnaudžiavimą galia tokiu lygiu, kokio nesu matęs moderniais laikais“, – teigė vieno saugumo pareigūno patarėjas.
Saugumo pareigūno patarėjas: „Sparčiai pajudėta autoritarizmo link. Represijų mastas ir tempas sunaikino bet kokias pilietinės visuomenės ir jos diskurso užuomazgas.“
„Sparčiai pajudėta autoritarizmo link. Represijų mastas ir tempas sunaikino bet kokias pilietinės visuomenės ir jos diskurso užuomazgas“, – pridūrė jis.
Turkijai paviešinus didžiąją dalį įrodymų dėl J.Khashoggi dingimo, tiek Ankara, tiek Rijadas, ieškodami išeities iš krizės, gręžiasi į Vašingtoną.
Rijadui gresia problemos prekybos srityje: žiniasklaidos partneriai ir pasaulinės įmonės gali boikoituoti spalio 23 dieną numatytą investicijų konferenciją. Priežastis? Protestas prieš tai, kad Saudo Arabijos pareigūnai nepateikia atsakymų.
„Jie pavėluotai suvokia riziką. Jis buvo nustebęs, kai sužinojo, kad užsienyje neturi tokios absoliučios galios, kokią turi namuose“, – teigė britų pareigūnas, 2016 metais susitikęs su Mohammedu bin Salmanu.
„Taisyklės galioja net Turkijoje. Putinas tą patį išmoko Jungtinėje Karalystėje. Jei šis vyrukas tai išgyvens, jis bus skolingas Ankarai ir Turkijai, kad ji neleido atskleisti šokiruojančios tiesos“, – pridūrė jis.