Mes (amerikiečiai) nežinome nieko apie kovas. Mes nuolatos negirdime ginklų garsų ir neturime jaudintis, kad vaikai gali žūti per antskrydį. Kuomet kas nors, piktas dėl vyriausybės veiksmų, atidengia ugnį mūsų miestuose, negalime patikėti, kad nusikaltimas atkeliavo į mūsų kaimynystę. Ir tai pavadiname terorizmu.
Terorizmas turi specifinį apibrėžimą.
Tačiau ne kiekvienas politinio smurto aktas yra terorizmas. Terorizmas turi specifinį apibrėžimą. Mūsų vyriausybė naudoja šį apibrėžimą – tai iš anksto apgalvotas, politiškai motyvuotas smurtas prieš ginklų neturinčius taikinius. Dažniausiai ginklų neturintys taikiniai yra civiliai gyventojai.
Būtent dėl to rugsėjo 11 d. įvykiai ar „Islamo valstybės“ vykdomos belaisvių egzekucijos yra laikoma teroristiniais aktais. Remiantis tokiu apibrėžimu, išpuolis Čatanugoje nebuvo teroristinis, nes jo aukos nebuvo civiliai, o jūrų pėstininkai, iš kurių dauguma tarnavo Irake arba Afganistane.
Pasitelkiant modernias technologijas, dabar gali dalyvauti karo veiksmuose net nepalikdamas savo saugios šalies.
Sakoma, kad jie nežuvo karo zonoje, tačiau kas šiandien yra karo zona? Pasitelkiant modernias technologijas, dabar gali dalyvauti karo veiksmuose net nepalikdamas savo saugios šalies.
Birželio mėnesį naujienų svetainė „Daily Beast“ pranešė, kad 2014 m. iš Nevados valstijoje esančios JAV karinių oro pajėgų bazės valdomi dronai įvykdė 900 antskrydžių Irake ir Sirijoje.
Taigi, jeigu kažkas nori nužudyti žmones, valdančius raketas Irake, jis turi atvykti ten.
Savo antskrydžius kitose šalyse mes vertiname taip: jeigu taikomės į kariauti pasiruošusių asmenų mokymo centrą ir vieninteliai žmonės, kuriuos nužudome viduje, yra kovotojai, laikome, kad mūsų rankos yra švarios. Tačiau tą patį Čatanugoje padarė Mohammodas Youssufas Abdulazeezas.
Mes dar nežinome jo motyvų. Tačiau jeigu paaiškės, kad jis buvo piktas dėl JAV karinių operacijų užsienyje ir dėl to nužudė šalies karinio personalo atstovus, kaip jį reikėtų vadinti – teroristu, ar tik priešo pusėje kovojančiu asmeniu?
