Saugios tranšėjos virsta kariškių kapais: kaltas karo taisykles pakeitęs lemtingas ginklas

Tranšėjos jau daugiau nei šimtmetį yra neatsiejama gynybinių pozicijų užėmimo dalis. XIX amžiuje atsiradus šaunamiesiems ginklams, pėstininkai iš rikiuotės perėjo prie išsidėstymo ir priedangos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą vienintelis būdas išgyventi intensyvią artilerijos ir kulkosvaidžių ugnį buvo kasti tranšėjas.

„Nuo to laiko gynyba mažai pasikeitė. 1916 m. Vakarų fronto kareivis 2024 m. Ukrainos tranšėjose jaustųsi kaip namie, nustebintas tik saulės baterijų ir išmaniųjų telefonų. Tačiau, kaip pažymėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis, tai ne tik Pirmojo pasaulinio karo tranšėjų karas, bet ir Pirmasis pasaulinis karas su dronais – o dronai viską pakeitė“, – rašoma leidinyje.

Gali pats išsikasti kapą

Atsidūręs pozicijoje, pėstininkas pirmiausia turimu įrankiu iškasa pakankamai gilią duobę, kad galėtų pasislėpti ir apsisaugoti nuo tiesioginės ugnies ir šrapnelių. Ją galima išplėsti į duobę – pakankamai gilią vieno žmogaus kovinę poziciją, kurioje galima stovėti.

„SIPA“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Sugaišus daugiau laiko ir pasitelkus inžinerinę įrangą, gynybinę poziciją galima išplėsti iki tranšėjų sistemos. Ji yra pakankamai gili, kad joje būtų galima judėti nesukeliant sau pavojaus. Vienoje pusėje esantis šaudymo laiptelis leidžia kariams žvelgti per kraštą ir skenuoti priešo linijas. Tinklas sujungia kovines pozicijas – vietas, kuriose galima pastatyti sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, kulkosvaidžius, ryšių linijas, sandėliavimo vietas ir poilsio vietas. Tranšėją galima užmaskuoti, o kai kuriose vietose yra perdangos.

Tranšėjų sistemose paprastai būna požeminiai bunkeriai arba žeminės su sutvirtintais stogais, kurie yra pakankamai tvirti, kad atlaikytų artilerijos ugnį. Tačiau dėl bepiločių orlaivių daugelis šių gynybos priemonių paseno, o kai kuriais atvejais tapo pavojingos.

„Dronai, buitiniai kvadrokopteriai, kuriuose įrengtas vienos ar kelių granatų numetimo mechanizmas, gali itin tiksliai numesti bombas iš didelio aukščio. Bet kuris kareivis tranšėjoje gali pats išsikasti sau kapą. Bepiločiai orlaiviai gali vertikaliai nardyti į gynybines pozicijas, o antidronų tinklai dabar atrodo visuotinai paplitę abiejų pusių tranšėjose.

Taip pat įrengta daugybė antžeminių priedangų, skirtų apsisaugoti nuo bepiločių orlaivių. Tačiau labiausiai padėtis pasikeitė anksčiau saugiuose bunkeriuose ir apkasuose“, – rašoma straipsnyje.

Dronai ir bunkeriai

Bunkeris paprastai turi sutvirtintą stogą, uždengtą storais rąstais, kad būtų užtikrinta struktūrinė atrama ir sugertų sprogimą, o paskui užpilamas žemėmis. Internete buvo paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip ukrainiečių dronas pakartotinai pataiko į tą patį rusų bunkerį, palaipsniui sprogdindamas žemės dangą, pažeisdamas rąstus, kol susidaro plyšys, pro kurį operatorius gali numesti bombas į apačioje esančią erdvę. Tikėtina, kad Rusijos kariai pasitraukė prieš sunaikinant bunkerį, tačiau jų pozicija buvo pažeista ir viskas, kas ten buvo laikoma, sunaikinta.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos pajėgų dronas

Pirmojo asmens dronų (FPV) atakos yra staigesnės ir ryžtingesnės. Kai kurie ukrainiečių bepiločiai lėktuvai dabar ginkluoti termobarinėmis kovinėmis galvutėmis. Tai sprogmenų rūšis, kuri sukuria mažai šrapnelių, bet yra galinga ir pasiekia už žemės gynybinių statinių kampų. Termobariniai šaudmenys gali sugriauti pastatą ir bus labai veiksmingi prieš požemines pozicijas.

Kai kurie mano, kad kariškiai būtų saugesni, jei bunkeris turėtų duris. Tačiau durys sugeria tik pirmą vieną ar du tokių kompleksų smūgius, kol gynybiniai įrenginiai būna pralaužti. Sunkias šarvuotas duris gali atplėšti sprogimas arba suvirinti termitiniai šaudmenys, todėl jos yra labiau pavojingos nei naudingos.

Didelių požeminių įtvirtinimų naikinimas

Nedideli bepiločiai orlaiviai efektyviai veikia net geriausiai paruoštas gynybines pozicijas. Vienas didžiausių Ukrainos laimėjimų Kursko puolimo pradžioje buvo požeminio bunkerių komplekso, apibūdinamo kaip „didžiulis, betoninis ir stipriai įtvirtintas“, kuriame pasidavė daugiau kaip šimtas rusų, užėmimas.

Anksčiau tokio pobūdžio puolimas reiškė, kad pėstininkai, priartėję pakankamai arti, galėjo mesti rankines granatas ir sprogstamuosius užtaisus. Dabar dronų operatoriai sprogmenis gali pristatyti tokiu pat tikslumu už kelių kilometrų, nerizikuodami kovotojo gyvybe. Jei prarandamas vienas dronas, jų bus daugiau.

Leidinyje pažymima, kad įspūdingomis „drakonų dronų“, purškiančių termito padegamąjį mišinį ant Rusijos pozicijų, atakomis gali būti siekiama ne tik sudeginti slėptuves. Vaizdo įraše, kuriame rusų okupantas filmuoja termito dronų atakos padarinius, matyti, kad keliose vietose dronų apsauginiuose tinkluose išdegintos skylės, todėl jie gali būti pažeidžiami.

Straipsnyje pabrėžiama, kad dėl didelio mažų dronų skaičiaus didelė dalis anksčiau įgytų žinių tampa nereikšmingomis.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai su dronu

„Tai yra nauja karo forma ir reikalauja naujos taktikos. Taip jau yra buvę ir anksčiau. Greitai šaudantys užtaisomieji šautuvai XIX a. pradžioje sunaikino masines pėstininkų formuotes ir privertė jas išsisklaidyti. Pirmajame pasauliniame kare artilerija ir kulkosvaidžiai pavertė pėstininkus pažeidžiamais atvirose vietose, todėl, kad išliktų, reikėjo įrengti žemės įtvirtinimus. Dronai gali pareikalauti panašiai smarkiai pakeisti taktiką“, – daro išvadą „Forbes“.

Bepiločiai orlaiviai kare

Kaip žinoma, Rusijos ir Ukrainos karas buvo pirmasis dronų karas. Tokio plataus masto dronų panaudojimo abiejų pusių pastangomis iki tol nebuvo nė viename konflikte.

Ukraina, kaip ir Rusija, aktyviai siekia didinti bepiločių sistemų pajėgumus. Buvo sukurti bepiločiai jūriniai laivai, kurie buvo pastebėti per atakas ant Krymo tilto ir sunaikino ne vieną Rusijos laivą. Be to, kai kurie ukrainiečių bepiločiai orlaiviai jau nuskrenda daugiau kaip 1 000 kilometrų.

Neseniai pranešta, kad bepiločių orlaivių sistemą „Juodoji našlė “ patvirtinta tiekti gynybos pajėgoms. Naujasis Ukrainoje pagamintas bepilotis bombonešis bus naudojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikmėms. Tai taktinio lygio dronas, jis taip pat gali būti naudojamas kaip smogiamasis bepilotis orlaivis.