Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš daugiau nei 2,4 tūkst. šiemet sieną kirtusių asmenų 1 380 yra irakiečiai ar jais prisistatantys.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis liepą keliavo į Bagdadą tartis dėl migrantų grąžinimo, o į planuojančius atvykti į Lietuvą kreipėsi arabų bei kurdų kalbomis: tikino, kad daugumai jų prieglobstis nebus suteiktas. Pokalbiai su Irako vyriausybe vaisių kol kas neatnešė - priešingai, Irakas tik didina skrydžių skaičių į Minską.
Lietuvos pareigūnai tikina, kad migrantų srautus į Lietuvą organizuoja Baltarusijos režimas, reaguodamas į aktyvią Vilniaus paramą baltarusių opozicijai ir raginimą skirti sankcijas Minskui.
Ligi šiol Migracijos departamentas nagrinėjo per 200 prieglobsčio suteikimo prašymų, 140 atvejų priimti sprendimai prieglobsčio nesuteikti, ketvirtadienį LRT radijui sakė departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo 2014-ųjų maždaug 3 mln. irakiečių buvo priversti palikti namus, apie 250 tūkst. jų rado prieglobstį kaimyninėse šalyse.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, religijotyrininkas Egdūnas Račius sako, kad kalbant apie saugumo situaciją Irake, reikia atskirti šiaurėje esantį autonominį Kurdistaną ir likusią šalies dalį.
Pasak profesoriaus, dabartinė Irako sociopolitinė realybė susiklostė prieš 30 metų, kai JAV privertė tuometinį šalies diktatorių Saddamą Husseiną leisti Kurdistanui tapti savarankiška teritorija.
2003 metais JAV vadovaujama koalicija įsiveržė į Iraką. Buvo remiamasi klaidinga prielaida, kad šalyje yra masinio naikinimo ginklų. Daugiau nei 20 metų valdęs diktatorius S.Husseinas netrukus buvo nuverstas.
„Tokios okupacijos atneštos įtampos kaip konfesinis ir ideologinis susiskaldymas, Irano įtaka, Irake išliko“, – 15min sakė E.Račius.
Kurdistane auga įtampa
E.Račiaus teigimu, Kurdistano gyventojai dėl JAV įsiveržimo nepatyrė iššūkių, su kuriais susidūrė likusi Irako dalis.
Dar prieš JAV vadovaujamos koalicijos invaziją, Kurdistane buvo iškilusios dvi dominuojančios politinės ir ginkluotos jėgos
„Amerikiečiai jas privertė nebekariauti tarpusavyje, o kurti valstybę, dalyvauti rinkimuose. Tačiau ta tvarka dabar eižėja, nes pradeda įsigalėti nauji veikėjai, Irako kurdų politinis spektras labai plečiasi“, – teigė profesorius.
E.Račiaus teigimu, svarbų vaidmenį vaidina ir užsienio kurdai. Daug galios turi iš Turkijos į Irako Kurdistaną pasitraukusi Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią JAV, Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) laiko teroristine organizacija.
Taip pat Irako Kurdistane daugiau galių siekia iš Irano pasitraukusios ginkluotos kurdų opozicinės jėgos.
„Tai etnine prasme yra vidinis kurdų, o valstybine prasme – Irano, Irako ir Turkijos kurdų ginkluotų ir iš dalies ideologinių grupuočių susidūrimas. Natūralu, kad daug žmonių jaučiasi pagauti situacijos. Dėl įtampos vystyti verslą ar kurti asmeninę gerovę tampa sudėtingiau“, – sakė E.Račius.
Profesorius pastebi, kad įtampos lygio dar negalima vadinti „karo stoviu“, tačiau Kurdistaną užklupo ekonominiai sunkumai, kurie atrodo, turėjo jį aplenkti. Čia buvo sėkmingai plėtojama ekonomika, Vakarų valstybės investavo į Kurdistaną ignoruodamos centrinę Irako valdžią.
Tačiau, pasak E.Račiaus, investicijos traukiasi, blogėja ekonominė padėtis, todėl jaunesnė visuomenės dalis galvoja apie galimybę pasitraukti ir užsidirbti pinigų kitur.
„Šiuo metu daugiausia matyčiau ekonominius iššūkius, kylančius greta politinio nestabilumo, kuris galbūt gali atvesti iki ginkluoto konflikto – Kurdistano pilietinio karo. Nesakau, kad taip nutiks, bet atmesti tokios galimybės negalima“, – 15min sakė profesorius.
E.Račiaus teigimu, Kurdistano kurdų ir tų, kurie atvyko iš Irako, Irano bei Turkijos padėtis skiriasi. Religinė įvairovė čia ilgą laiką buvo gerbiama, tačiau yra specifinių grupių, pavyzdžiui, homoseksualai, kurie konservatyvioje visuomenėje nesijaučia saugūs.
„Tačiau Kurdistano negalima lyginti su Turkmėnistanu ar Zimbabve, kur vyriausybės iš tiesų varžo žmonių teises bei laisves“, – teigė jis.
Terorizmo grėsmė sugrįš
Žmogaus teisių organizacijos „Iraqi Observatory for Human Rights“ vadovas Mustafa Saadoonas vardija didžiausius irakiečiams kylančius saugumo iššūkius: sukarintos grupuotės, nekontroliuojami ginklai, klanų konfliktai, nusikalstamos gaujos.
„Egzistuoja konfrontacijų tarp ginkluotų grupuočių ir JAV pajėgų tikimybė. Grėsmė saugumui yra didelė, artėjant rinkimams gali būti ginkluotų konfliktų tarp sukarintų grupuočių. Beveik visos Irako partijos turi sukarintas grupuotes“, – 15min teigė M.Saadoonas.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ataskaitoje rašo, kad 2020 metais į valdžią atėjusi premjero Mustafos al-Kadhimi nesustabdė neteisėto elgesio su žurnalistais, ginkluotės grupės vykdo savavališkus areštus, pradangina žmones, šalyje nebaudžiama už nužudymus tų, kurie organizavo protestus ir atvirai kritikuoja politinį elitą.
2020 metais Irako kriminalinė teisės sistemoje buvo įsigalėję kankinimai ir priverstiniai prisipažinimai, nurodo HRW.
Pasak M.Saadoono, demokratija Irake yra tik formalumas. „Pilietinės ir politinės teisės yra smarkiai pažeidžiamos. Tai tapo akivaizdu per ir po 2019-ųjų spalį vykusių protestų, kai sukarintos grupuotės žudė aktyvistus. Nužudymai tęsiasi“, – teigė aktyvistas.
Irake 2013 metais puolimą pradėjusi džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) galiausiai užėmė 40 proc. šalies teritorijos. JAV išplėtus antiteroristinę operaciją ir Irake, 2017-ųjų pabaigoje paskelbta, kad džihadistai šalyje nugalėti. Vis dėlto Irake liko teroristų kuopelių, vis surengiančių išpuolius.
Dar šį antradienį viename Bagdado turguje susisprogdino mirtininkas. Atsakomybę už 36 gyvybes nusinešusį ir dar dešimtis žmonių sužeidusį išpuolį prisiėmė IS.
„IS turi labai didelį potencialią sustiprėti, tam tikras sugrįžimas, mano manymu, ne tik tikėtinas, bet ir neišvengiamas“, – sakė E.Račius.
Pasak M.Saadoono, IS gali sugrįžti bet kuriuo metu.
„Irakiečių situacija nuo 2017-ųjų pasikeitė, jie džiaugėsi saugumo pajėgų pergale, tačiau dabar jos atrodo silpnos, nesugebančios suvaldyti sukarintų grupuočių. Saugumo stabilumas Irake yra laikinas“, – teigė jis.
