Saugumo Taryba ragins skelbti 3 mėnesių „humanitarinę pauzę“ pasaulio konfliktuose

Valstybėms kovojant su COVID-19 pandemija, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba planuoja paraginti skelbti viso pasaulio konfliktų „humanitarinę pauzę“, kuri truktų 90 dienų, rodo rezoliucijos projektas, kurio tekstą antradienį gavo naujienų agentūra AFP.
JT
JT / „Scanpix“ nuotr.

Pradinėje praėjusios savaitės dokumento versijoje, kurią parengė Prancūzija ir Tunisas, buvo prašoma skelbti 30 dienų pauzę, raginama nutraukti visus karo veiksmus ir didinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su virusu.

Naujame rezoliucijos projekte, kuris buvo peržiūrėtas pirmadienį, „visos ginkluotų konfliktų šalys raginamos nedelsiant pradėti ilgalaikę, mažiausiai 90 dienų iš eilės humanitarinę pauzę“.

„Scanpix“ nuotr./Pabėgėlių stovykla Idlibe
„Scanpix“ nuotr./Pabėgėlių stovykla Idlibe

Pauzė reikalinga „siekiant užtikrinti saugų, netrikdomą ir nepertraukiamą humanitarinės pagalbos teikimą, susijusių paslaugų tiekimą, kurį vykdytų nešališki humanitariniai veikėjai“, sakoma projekte.

Balsavimo data kol kas nepaskirta, nes dar neišspręstas opiausias rezoliucijos klausimas: kaip traktuoti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kurią griežtai kritikavo JAV, vaidmenį.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas kovo 23 dieną paragino nutraukti ugnį visame pasaulyje.

Tačiau naujame rezoliucijos projekte kalbama tik apie šalis, kurių konfliktus jau nagrinėja Saugumo Taryba. Tarp šių šalių yra Sirija, Jemenas, Afganistanas, Malis, Centrinės Afrikos Respublika (CAR), Libija, Kolumbija ir Sudanas.

Po A. Guterreso raginimo buvo dedamos tam tikros pastangos kai kurių konfliktų intensyvumui mažinti, tačiau ir praėjus daugiau kaip mėnesiui tokiose šalyse kaip Jemenas, Libija ir Pietų Sudanas karo veiksmai toliau intensyvėja.

Kolumbijoje paskutinė pripažįstama kairiųjų partizanų grupuotė – Nacionalinė išsivadavimo armija (ELN) – pirmadienį pareiškė, kad gegužės 1-ąją atnaujins savo operacijas.

Kovo 25 dieną JT paskelbė „humanitarinį planą“ nusiųsti pagalbos labiausiai pandemijos pažeidžiamoms šalims ir paprašė daugiau kaip 2 mlrd. dolerių (1,84 mlrd. eurų).

Po mėnesio buvo surinktas 1 mlrd. dolerių, sakė pareigūnai.

Dėl pandemijos reikės iki 90 mlrd. dolerių (82,7 mlrd. eurų) siekiant apsaugoti žmones, kuriems iškyla didžiausia rizika dėl mažėjančių pajamų ir todėl labiausiai reikia maisto bei kitokios pagalbos, rodo JT prognozės.

Numatoma, kad du trečdalius šių lėšų galėtų skirti Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų