S.Skvernelis, pabrėžęs, kad kalbės ne kaip ministras pirmininkas, o kaip kandidatas į Lietuvos prezidentus, iškart pažėrė netiesioginės, tiesa, švelnios ir jau girdėtos kritikos dabartinei prezidentei Daliai Grybauskaitei.
„Užsienio politikos širdis turėtų būti mūsų nacionalinė valstybė, nacionalinis interesas. Reikalinga nacionalinio konsensuso politika, kuriai reikia kalbėjimosi su įvairiomis valdžiomis, – teigė S.Skvernelis. – Reikia kalbėtis, o ne nuleidinėti iš viršaus instrukcijas.“
Premjeras priminė idėją šalia prezidento institucijos įkurti patariamąją instituciją – Užsienio politikos tarybą, kurios dėka būtų galima užtikrinti sprendimų vientisumą ir kur būtų ieškoma sutarimo tarp skirtingų valdžios šakų.
Pasak S.Skvernelio, prezidentas turėtų dalyvauti susitikimuose, kuriuose būtų sprendžiami nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimai, o vyriausybės vadovas vyktų į derybas dėl ekonominių ir socialinių klausimų.
„Prezidentas turi dalyvauti strategiškai svarbiuose viršūnių susitikimuose dėl saugumo ir užsienio politikos, o premjeras pagal kompetenciją – tuose susitikimuose, kurie nagrinėjami ekonominiai, socialiniai ES reikalai.
Toks modelis egzistavo prieš dešimtmetį ir būtų naudinga prie jo grįžti“, – tvirtino S.Skvernelis.
Dar kartą apie Latviją
D.Grybauskaitė sekmadienį žurnalistams sakė, kad premjero pasiūlymas Baltarusijai Astrave vietoj atominės elektrinės statyti dujų jėgainę yra antikonstitucinis, o kai kurie jo užsienio politikos sprendimai daro tarptautinę gėdą Lietuvai.
Ji sukritikavo premjero vizitą Izraelyje ir pareiškimą apie Latviją. Palestiniečiai notą Lietuvai prieš pusantro mėnesio įteikė dėl premjero apsilankymo Rytų Jeruzalėje su Izraelio pareigūnais ir sprendimo neaplankyti Palestinos savivaldos.
Prieš kelias dienas naujienų portalas lrt.lt citavo S.Skvernelio pasisakymą Lazdijuose, kad „latviai mums ne broliai, o konkurentai daugelyje sričių“. Ši citata sulaukė dėmesio ir Latvijos žiniasklaidoje.
Šeštadienį po premjero komandos kritikos portalas patikslino citatą: „Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Kalbant apie Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių konkurentų ekonomikos plotmėj“.
„Esame partneriai, broliai, bet turime didelę ekonominę konkurenciją, ypač su Latvija“, – antradienį dar sykį patikslino S.Skvernelis, pateikęs pavyzdžių – dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, dėl jūros sienos, strateginių projektų.
Į kritiką iš prezidentūros S.Skvernelis anksčiau antradienį sureagavo pareikšdamas, kad D.Grybauskaitė „aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje“.
Privačiai S.Skvernelio komandos nariai sako tikėjęsi vykdyti etišką kampaniją, bet juos esą apstulbino prezidentės sprendimas „išstoti“ su komentarais sekmadienį, kai rinkimų agitacija buvo draudžiama.
Tiesa, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė netrukus pranešė, kad D.Grybauskaitės žodžių laikyti rinkimų agitacija negalima, nes prezidentė gali vertinti Vyriausybės ir premjero darbą.
S.Skvernelio pareiškimus antradienį sukritikavo ir Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Svarstytų ambasados perkėlimą
S.Skvernelis pabrėžė, kad Vilniaus tikslas – nuolatinis JAV pajėgų buvimas Baltijos šalių regione.
„Džiaugiuosi, kad esame patikima NATO narė, turinti svarų žodį. Lietuva įvardijama kaip patikima partnerė, o tai leidžia mums tikėtis abipusės grąžos – pažadų dėl mūsų šalies apginamumo įgyvendinimo“, – kalbėjo premjeras.
Kas dėl ES, S.Skvernelis teigė, kad „mums reikia geriau jausti Bendrijos pulsą“ ir stengtis išlaikyti dabartinį ES modelį, bet esą trūksta nuoseklumo, o blaškymosi – per daug.
„Brexito“ pamoka irgi gera – nematyti, kad tai emocinis balsavimas, buvo neprotinga. Reikia jausti signalus iš ES narių sostinių“, – tvirtino premjeras.
Jis priminė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena ir dirba daugybė lietuvių, todėl Vilniui reiks stengtis apginti savo interesus tolesnėse derybose dėl „Brexit“.
S.Skvernelis pareiškė, kad jam tapus prezidentu Lietuva svarstytų galimybę perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.
„Lenkija – mūsų strateginė partnerė, mums Varšuvos iniciatyvos dėl JAV karių buvimo regione ar Suvalkų trikampio, labai svarbios. Tikiuosi, kad nebegrįšime prie laikų, kai su kaimynais nesikalbėjome“, – dėstė S.Skvernelis.
Jis ragina jau dabar daugiau investuoti į ryšius su būsimais naujaisiais lyderiais Vokietijoje, nes kanclerės Angelos Merkel kadencija greičiausiai bus paskutinioji.
Prabilęs apie Vidurio Rytus, S.Skvernelis pareiškė, kad jam tapus prezidentu Lietuva svarstytų galimybę perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.
„Nematyčiau jokios tragedijos, jei mes grįžtume prie klausimo ir svarstytume mūsų ambasados perkėlimo į Jeruzalę galimybes“, – antradienį sakė S.Skvernelis, pristatydamas užsienio politikos prioritetus.
Kol kas labai nedaug pasaulio valstybių yra paskelbusios, kad pasektų JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pavyzdžiu ir perkeltų ambasadą į Jeruzalę. Palestiniečiai Rytų Jeruzalę laiko savo būsimosios valstybės sostine.
„Diskutuoti mes turime. Bijoti diskutuoti būtų neprotinga“, – teigė S.Skvernelis, kurio teigimu, Lietuvai reikėtų pasverti visus pliusus ir minusus.
Anot premjero, kuris pabrėžė kalbantis kaip kandidatas į prezidentus, o ne kaip premjeras, ambasados perkėlimas būtų naujas impulsas santykiams su Izraeliu saugumo ir prekybos srityje.
Premjero teigimu, toks žingsnis taip pat atvertų galimybę glaudesniam bendradarbiavimui su Jungtinėmis Valstijomis ir parodytų, kad „JAV ne vien žodžiais yra mūsų partneris, bet net ir tokiuose aštriuose diskusiniuose klausimuose“ stoja į tą pačią pusę.
Apie santykių su Rusija perkrovimą nekalba
Ukrainoje ir Sakartvele S.Skvernelis mato „nuovargio nuotaikas“ – esą tose šalyse matoma, kad procesuose dalyvaujama, bet prie galutinio rezultato nepriartėjama. Todėl esą reikėtų daugiau lyderystės.
„Reikia suvokti, kad tos šalys šiandien susiduria su milžiniškais iššūkiais, viena iš jų kariauja. Mūsų balsas čia būtų labai svarbus, lyderystė būtina“, – teigė premjeras.
Praėjusių metų pradžioje S.Skvernelis buvo paraginęs atnaujinti politinius kontaktus su Rusija, o maždaug prieš metus sukvietė Lietuvos diplomatus aptarti Rytų politiką.
Premjeras ir jo rėmėjai tada sakė, kad bendravimo su Rusija kanalai būtini vykdyti veiksmingą politiką ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria šalies gyventojai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, galbūt užmegzti glaudesnius ryšius su Kaliningradu.
Tačiau kritikai, tarp jų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, tvirtina, kad Lietuvos pozicijos keitimas reikštų nuolaidžiavimą ir pripažinimą, esą Vilniui tenka kaltės dėl blogų dvišalių santykių.
Antradienį S.Skvernelis leido suprasti, kad per metus naujų postūmių Vilniaus vykdomoje Rusijos politikoje neatsirado.
„Santykiai tarp mūsų šalių nesusiklostė. Kol neišspręsti klausimai, pirmiausia dėl Rytų Ukrainos, Krymo aneksijos, veiksmų Pietų Osetijoje, Abchazijoje, apie kokį nors santykių perkrovimą kalbėti tikrai negalima.
„Bet, kalbant apie mūsų interesų apsaugą, bendradarbiavimas tarp atskirų pareigūnų būti gali – bet ne vardan gerų santykių“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Premjeras nemato „nė menkiausio noro“ Rusijos pusėje spręsti susikaupusias problemas, todėl nepasisako už sankcijų Kremliui atšaukimą.
Dėl Astravo – paskutinis šansas
Jis pareiškė, kad toks bendradarbiavimas, ypač pasienio srityje, jau vyksta su Baltarusija. Tiesa, viena S.Skvernelio idėja kalbant apie kaimyninę Baltarusiją vertinama prieštaringai.
S.Skvernelio pasiūlymas Minskui vietoj Astravo atominės elektrinės vystyti dujų jėgainę, kuris kovo pradžioje buvo išdėstytas laišku Baltarusijos premjerui Sergejui Rumasui, Lietuvoje sulaukė nemažai kritikos.
Visų pirma, specialistai teigia, kad pati idėja neturi pakankamo ekonominio pagrįstumo, nors techniškai įmanoma. Be to, S.Skvernelis savo veiksmų nederino su prezidento institucija, pagal Konstituciją numatančia, kad sprendimus užsienio politikos srityje priima tik prezidentas.
Baltarusijos energetikos ministerija, beje, jau atsakė į tokį pasiūlymą – esą Minskas nemato jo prasmės. Tiesa, oficialios reakcijos dar nėra – tai tebuvo ministerijos atstovo komentaras naujienų portalui tut.by.
Baltarusija atominę elektrinę netoli Astravo miesto jau baigia statyti. Pirmasis energinis blokas turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje, antrasis – 2020-aisiais. Aišku, toks tik Minsko planas – jį gali keisti patys baltarusiai.
„Pasiūlymas racionalus, taip, tai paskutinis šiaudas, bet kitokių pasiūlymų nebuvo. 60 proc. infrastruktūros tiktų, be to, galime pasiūlyti alternatyvų dujų tiekimą per terminalą.
Reikia bandyti stabdyti procesą, kol neįkrautas branduolinis kuras. Vėliau bus per vėlu“, – tvirtino S.Skvernelis, pabrėžęs, kad nori išnaudoti „šitą šansą“.
-
Ekspertai: Rytų politiką nagrinėti pasišovęs premjeras S.Skvernelis turi suprasti, kad Rusija žaidžia nulinės sumos žaidimą
-
Lietuvos užsienio politika: ar ji gali būti kitokia?
-
Saulius Skvernelis: kol kas nėra pagrindo „perkrauti“ santykius su Rusija
-
S.Skvernelis: su prezidente bus bendradarbiaujama kaip su rinkimų kampanijos dalyve
