Tokia yra žiauri ir beveik savižudiška Šiaurės Korėjos karių, kurie nuo lapkričio mėn. buvo dislokuoti atremti Ukrainos įsiveržimą į pietinį Rusijos pasienio Kursko regioną, taktika.
Vakarų žvalgybos duomenimis, į Rusiją buvo pasiųsta iki 12 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, iš kurių apie 4 tūkst. žuvo arba buvo sužeisti.
Prieš bet kokias taikos derybas Maskvai trūksta žmonių, o Pchenjanas, pasak Ukrainos gynybos žvalgybos, dar turėtų atsiųsti pastiprinimą.
CNN gavo retą galimybę susipažinti su Šiaurės Korėjos karių, kovojančių už Rusiją, pasauliu. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai interviu CNN pasakojo, kad Šiaurės Korėjos kariai, su kuriais jie susidūrė įtemptoje kovoje, nepasidavė.
Viename vaizdo įraše, kuriuo jie pasidalijo su CNN, ukrainiečių karys per susirėmimus prieina prie sužeisto Šiaurės Korėjos kario, gulinčio veidu žemyn.
Kai ukrainietis traukia kario koją, norėdamas įsitikinti, ar jis dar gyvas, šiaurės korėjietis pradeda šaukti korėjiečių kalba ir tada susprogdina šalia galvos gulėjusią granatą.
Ukrainiečiai greitai atidengia ugnį ir staigiai atsitraukia atgal. Pietų Korėjos įstatymų leidėjams šalies žvalgybos tarnyba, kuri teikė pagalbą Kyjivui, pasakė, kad paskutiniai vaizdo įraše užfiksuoto kareivio žodžiai buvo: „Generolas Kim Jong Unas“.
„Jie naudoja granatas, o tai reiškia, kad gali susisprogdinti“, – sakė specialiųjų operacijų pajėgų vadas, kuris, kaip ir kiti Ukrainos kariai, su kuriais kalbėjosi CNN, saugumo sumetimais nenorėjo nurodyti savo vardo ir pavardės.
„Jie gali tiesiog įžūliai eiti į mūšį, kol bus neutralizuoti“, – sakė vadas ir pridūrė: „Nepaisant visų bandymų paraginti juos pasiduoti, jie ir toliau kovoja.“
Jis pridūrė, kad šiaurės korėjiečiai buvo nepasirengę Ukrainos mūšio lauko realijoms, kur modernios kovos su dronais ir archajiškas tranšėjų karas lėmė dideles aukas.
Nors Šiaurės Korėjos kariai yra „jauni, apmokyti, ištvermingi kovotojai“, vadas sakė, kad jie anksčiau nebuvo susidūrę su bepiločiais orlaiviais, kurie pakeitė karą Ukrainoje. „Jie geriausiu atveju yra pasirengę 1980-ųjų karo realijoms“, – sakė jis.
Ukrainiečiai, su kuriais kalbėjosi CNN, teigė, kad šiaurės korėjiečiai, nepaisant didelių nuostolių, atkakliai vykdė priešakinius, masinius puolimus, dažnai pakartotinai smogdami į tą pačią vietą.
Kuopos vadas, šaukiniu Amūras, sakė, kad kai kurie šiaurės korėjiečiai nusiėmė šalmus ir sunkias apsaugines plokštes nuo šarvų, kad būtų lengvesni ir galėtų greičiau pulti ukrainiečių pozicijas.
„Jie labai manevringi, bėga ir juda labai greitai. Juos sunku pagauti, ypač naudojant droną“, – pridūrė Amūras, paaiškindamas, kad jie dažnai vingiuoja netiesioginiu keliu Ukrainos gynybos link, tarsi būtų išmokyti nebėgti tiesia linija.
Šiaurės korėjiečiai taip pat palieka prieštankinių minų keliuose, sakė Amūras. „Kiekvieną slėptuvę, kiekvieną automobilį jie tiesiog sunaikina prieštankiniais granatsvaidžiais. Jie juda labai greitai, (jie) tiesiog bėga“, – sakė jis.
Amūras CNN parodė karinę įrangą, gautą iš žuvusio Šiaurės Korėjos kareivio, įskaitant naują kuprinę, kurioje, pasak Amūro, buvo tik būtiniausias išgyvenimui reikalingas daiktas, bet pilna šaudmenų.
„Jų kuprinėse yra minimalus vandens kiekis, maži buteliukai – iki litro. Nėra jokių papildomų šiltų drabužių – nei kepurių, nei šalikų, nieko“, – sakė Amūras.
Pasak jo, šiaurės korėjiečiai, atrodo, turi modernesnes rusiškos standartinės įrangos versijas: dauguma jų turi apie 10 dėtuvių, 5–10 granatų, kulkosvaidžio šovinių ir minų. Šiaurės Korėjos karys turėjo automatą AK-12 – naujesnį standartinės laidos AK-47 modelį, sakė Amūras.
Rasti užrašai, suklastotas karinis pažymėjimas
Anksčiau šį mėnesį Ukraina sučiupo du Šiaurės Korėjos karius ir paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sužeistieji kalba korėjietiškai ir yra gydomi, kaip įrodymą, kad Pchenjanas tvirtai remia Maskvos kariuomenę.
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos su CNN pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas momentas, kai vienas iš karių buvo suimtas. Vaizdo įraše matyti akivaizdžiai sužeistas Šiaurės Korėjos karys, klykiantis iš skausmo, kurį ukrainiečių kariai neša per savo skustuvo vielos gynybą ir minas į saugią vietą.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos apšaudymas suintensyvėjo, kai karys buvo paimtas į nelaisvę, nes buvo siekiama, kad Šiaurės Korėjos karys nebūtų paimtas gyvas.
Ukrainos kariai paėmė žuvusiųjų DNR: seilių mėginius ir plaukų sruogas, kurie, pasak jų, parodė, kad žuvusieji yra kilę iš Rytų Azijos. Tai Ukrainai suteikė papildomų įrodymų, kad su tuo susijusi Šiaurės Korėja.
Šiaurės Korėjos karys, kuris vaizdo įraše matomas susprogdinantis granatą, turėjo suklastotą Rusijos karinį pažymėjimą, pagal kurį jis buvo įvardytas kaip 29 metų Mentas Chatas. Dokumente nurodyta, kad jis spalio mėnesį įstojo į Rusijos kariuomenę ir yra kilęs iš Rusijos pasienio regiono Tuvos, esančio netoli Mongolijos.
CNN matė keletą kitų užrašų ir dokumentų, kuriuos ukrainiečių kariai rado ant kitų Šiaurės Korėjos karių kūnų.
Viename lape prirašyta ištikimybės Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui ir pergalės mūšyje pažadų. Neaišku, ar užrašai buvo skirti pabrėžti kario ištikimybę, jei jis žūtų mūšyje ir kad būtų apsaugota likusi jo šeima, ar jie iš tiesų atspindi jų mąstyseną.
Kitame iš kūnų paimtame užraše liaupsinamas Šiaurės Korėjos meistriškumas kovoje ir šaipomasi iš jų priešo Ukrainos.
„Mes valdome galingą jėgą, verčiančią juos drebėti iš baimės. Nenugalima ir tikrai laimima kova“.
Kitame raštelyje, iš rinkinio, sakoma: „Aš pademonstruosiu neprilygstamą drąsą iki galo. Pasauli, atidžiai stebėk.“
Užfiksuoti ir „nelojalumo“ aktai
Dokumentus peržiūrėję Ukrainos pareigūnai teigė, kad Šiaurės Korėjos daliniai savo dalyvavimą Rusijos kare vertina kaip galimybę įgyti kovinės patirties, kuri padėtų jų lyderiui bet kokiame būsimame konflikte arčiau namų.
Nors Šiaurės Korėja yra viena iš labiausiai militarizuotų visuomenių žemėje – joje yra apie 1,2 mln. ginkluotųjų pajėgų darbuotojų, o privalomoji karinė tarnyba atliekama nuo 17 metų amžiaus – jos kariai nuo Korėjos karo, kai 1953 m. paliaubomis buvo sustabdyti karo veiksmai, mūšio lauke patyrė labai nedaug.
Kitame dokumente, greičiausiai parašytame Šiaurės Korėjos karininko, užfiksuoti jo pavaldinių nelojalumo aktai.
Vienoje pastaboje rašoma, kad vienas karys „įvykdė neįsivaizduojamai gėdingą veiksmą – vogė atsargas“. Kitoje rašoma, kad kitas karys „nesugebėjo palaikyti vyriausiojo vado orumo ir savo asmeninius interesus iškėlė aukščiau visko“.
Kituose dokumentuose buvo nurodyti Šiaurės Korėjos pajėgų radijo ryšio kodai, taip pat pastabos apie naują taktiką, kaip atremti bepiločių lėktuvų atakas, nuo kurių, pasak Amūro, šiaurės korėjiečiai patyrė didelių nuostolių.
„Mano dalinys per dieną galėjo nukauti apie 30 priešo kareivių, tiesiog mesdamas jiems ant galvų granatas. Jie nesuprato, ką daryti“, – sakė jis.
Ranka rašytame Šiaurės Korėjos raštelyje, pažymėtame užrašu „Kaip naikinti bepiločius orlaivius“, buvo siūloma panaudoti karius kaip masalą.
„Pastebėjus droną... maždaug 10–12 metrų atstumu, vienas iš trijų žmonių turėtų besąlygiškai jį suvilioti, o kiti du turėtų nusitaikyti ir šaudyti.
„Kitas būdas – kadangi sviediniai daugiau nekris į tą patį kraterį, pasislėpti krateryje...“ – buvo rašoma jame.
Bataliono vadas, slapyvardžiu Banditas, sakė CNN, kad šiaurės korėjiečiai pademonstravo gerą taiklumą numušdami dronus maždaug šimto metrų atstumu, o tai rodo, kad Šiaurės Korėjoje yra aukšto lygio apmokymai. „Tai vienas žmogus, kuris pataiko. Du ar trys žmonės stovi šone ir šaudo tiesiai“.
Amūras apibūdino negailestingą priešininką. „Jie neima mūsų į nelaisvę. Visi rasti mūsų kariai yra sušaudyti į pakaušį“.
