Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius laikraščiui „Rzeczpospolita“ kalbėjo, kad, siekiant išvengti „Brexit“ be susitarimo, reikia imtis „drąsių veiksmų“.
„Jei Airija kreiptųsi į ES dėl susitarimo su Britanija pokyčių, kad apsidraudžiamoji priemonė būtų taikoma tik laikinai – sakykime, penkerius metus – klausimas būtų išspręstas“, – sakė J.Czaputowiczius.
Apsidraudžiamoji priemonė (backstop) turi užtikrinti, kad po „Brexit“ Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje neatsiras fizinė siena. Idėja, kad teisiškai įpareigojančios sutarties sąlygose šiam mechanizmui būtų numatytas laiko limitas, reikštų, jog Dublinui ir Briuseliui reikia visiškai pakeisti savo poziciją.
Kas yra apsidraudžiamoji priemonė?
- Backstop sukurs bendrą ES ir JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje. Airija, priešingai nei Šiaurės Airija, JK nepriklauso, todėl liks bloko sudėtyje.
- Susitarime numatoma, kad 2020-ųjų gruodį, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai: tik tol, kol ES ir JK susitars dėl kitų sąlygų.
- Kai kurie parlamentarai nerimauja, kad apsidraudžiamoji priemonė išaugs į nuolatinį susitarimą, todėl JK bus visam laikui priversta laikytis ES taisyklių.
Po kelių valandų Bendruomenių rūmuose pristatydama atsarginį „Brexit“ planą, britų premjerė Theresa May iš parlamentarų sulaukė klausimų apie šį J.Czaputowicziaus pasisakymą.
Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovė teigė, kad norėtų pasigilinti į pasiūlymo detales.
Pavojus ES vienybei?
„Brexit“ rėmėjai jau mėnesių mėnesius tikina, kad jei JK lauks pakankamai ilgai, netikėta, tačiau įspūdinga likusių 27 ES narių vienybė pradės aižėti. Jie tikisi, kad tai – pirmasis ženklas, jog ėmus atrodyti, esą „Brexit“ be susitarimo yra labiausiai tikėtinas scenarijus, Briuselis galiausiai apleis Airiją.
ES ministrai ir diplomatai į J.Czaputowicziaus pasisakymą reagavo įvairiai: vieni gūžčiojo pečiais, kiti reiškė nerimą, kad nuolatinė ES maištininkė, siekdama kaišioti pagalius Briuseliui į ratus, pasirinko tokį svarbų klausimą.
„Esame įpratę prie šio ministro komentarų. Tai – ne pirmas kartas, kai jis pažeidžia tvarką. Esame nustebę, kaip Lenkija tikisi kitų solidarumo, tačiau pati jo nedemonstruoja, kai kitoms narėms to reikia“, – „Politico“ sakė vienas ES diplomatas.
„Jie nesupranta, kad be tvaraus, priimtino sprendinio Airijos pasieniui, nebus jokio sprendinio JK gyvenantiems Lenkijos piliečiams“, – pridūrė jis.
Kiti ES pareigūnai atrodė susierzinę, kad Lenkijos ministras apskritai išreiškė savo nuomonę.
„ES vardu dėl „Brexit“ teisę kalbėti turi EK prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris, EVT prezidentas Donaldas Tuskas ir ES derybininkas Michelis Barnier. Ne atskirų šalių ministrai“, – jam antrino kitas diplomatas, nenorėjęs atskleisti tapatybės.
„Manau, kad tai – pavojinga. Mes palaikome Airiją, ir tik ji turi nuspręsti, ar sutikti su kokiais nors pokyčiais dėl apsidraudžiamosios priemonės“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas.
Lenkų nerimas dėl „Brexit“
Kol Th.May ir toliau bando tartis ir su savo parlamentarais, ir su Briuseliu, toks J.Czaputowicziaus įsikišimas galėjo atrodyti kaip alyvmedžio šakelės ištiesimas.
Th.May torių koalicijos partnerės Demokratų unionistų partijos (DUP) lyderis Nigelas Doddsas pavadino lenkų ministro pasiūlymą „konstruktyviu bandymu atgaivinti derybas“.
„Lenkija atsigręžia į realybę ir elgiasi pragmatiškai“, – sakė jis.
Tiesa, net JK parlamentaras abejoja, kad lenkų ministro įsikišimas – ženklas, jog ES pasiryžusi derėtis.
Viešai ES ministrai tikina, kad nė vienas ministras negali pakeisti ES derybų pozicijos.
„Derasi Europos Komisija, niekas nesikeis, – Briuselyje kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. – Svarbu, kad ES liktų vieninga. Todėl neturėtumėme skubėti su individualiais pasiūlymais.“
Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl žurnalistams tikino, kad Bendrijos vienybė kol kas nenyksta.
„Ligi šiol, pastaruosius dvejus metus, tarp 27 šalių matėme labai aukšto lygio vienybę. Manau, kad daug naudingiau išlaikyti šią vienybę ir nepradėti skelbti dvišalių pareiškimų“, – sakė ji.
K.Kneissl: „Ligi šiol, pastaruosius dvejus metus, tarp 27 šalių matėme labai aukšto lygio vienybę. Manau, kad daug naudingiau išlaikyti šią vienybę ir nepradėti skelbti dvišalių pareiškimų.“
Kai kurie diplomatai pažymi, kad lenkai ilgą laiką buvo silpniausia grandis Bendrijos vienybėje. Iš dalies todėl, kad beveik milijonas Lenkijos piliečių gyvena JK.
„Objektyviai žiūrint, lenkai labiausiai susirūpinę dėl „Brexit“, todėl jie yra lanksčiausi JK partneriai. Jie labai nerimauja dėl savo piliečių, gyvenančių JK, teisių išsaugojimo“, – „Politico“ sakė trečias diplomatas.