„Jos pasiekimai ir istorijų kupinas gyvenimas yra įkvėpimas visoms moterims“, – sakė CŽV direktorius Johnas Brennanas, pagerbdamas E.McIntosh, vadinamą Betty.
Ji gimė Vašingtone, baigė žurnalistą ir dirbo reportere keliuose laikraščiuose. Dirbdama Havajuose, ji rašė ir apie Perl Harboro ataką.
Po dvejų metų ji jau dirbo Vašingtone ir rašė apie tuometę pirmąją ledi Eleonorą Roosevelt. Tuomet ji gavo užduotį parašyti apie vieną pramonės veikėją, kuris, pasirodo, buvo po priedanga dirbęs CŽV darbuotojas. Jis pasamdė Betty dirbti OSS (superšnipų organizacija), kuri bandė pergudrauti nacių ir japonų kariuomenes.
Betty slandžiai kalbėjo japoniškai ir jos užduotis buvo kurti juodąją propagandą – gandus, padėsiančius pakirsti priešą.
Indijoje ji klastojo Japonijos vyriausybės užsakymus, kurie kariams siuntė žinią, kad Japonija leidžia ir pasiduoti, kas ilgai buvo laikoma gėdingu veiksmu.
Kad informacija pasiektų japonus, ji užsakė nužudyti japonų kurjerį, keliaujantį džiunglėmis ir į jo krepšį įdėjo suklastotą dokumentą. Kai jis buvo rastas, dokumentas palaikytas originaliu. Tai lėmė, kad daug karių ilgainiui pasidarė JAV pajėgoms.
Kitą sykį ji perdavė Kinijos OSS pareigūnui į anglies gabalą panašų gumulą, kuris buvo pilnas dinamito. Agentas „anglį“ pasiėmė su savimi į traukinį. Jam važiuojant per ežerą, agentas įmetė sprogmenį į variklį ir pats iššoko iš traukinio, kuriame buvo pilna Japonijos karių. Traukinys sprogo.
