Balatono ežeras Vengrijoje seniai mėgstama Vokietijos ir Austrijos turistų poilsio vieta, bet dabar čia traukia pagyvenę žmonės. Buvusiame viešbutyje veikia senelių globos namai. Paslaugos kokybiškos, jauki aplinka, darbuotojai kalba vokiškai, o kaina gerokai mažesnė. Patinka ir vengriškos virtuvės patiekalai.
„Štirijoje ar kitoje Austrijos vietoje už tai mokėčiau dvigubai brangiau“, – tvirtina globos namų gyventojas Heinrichas Farberis.
Ne tik šiuose Vengrijos globos namuose gyvena senjorų iš Vokietijos, Austrijos, ir jų bus dar daugiau.
„Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ar Austrijoje problemos panašios – kainos, ir taip didelės, auga toliau. Labai trūksta darbuotojų, o be jų globos namai negali normaliai dirbti. Be to, senolių pajamos nedidėja, greičiau mažėja, pensijos nėra didelės“, – pastebi globos namų vadybininkas Paulas de Coninckas.
Vokietijos statistikos duomenimis, žmonių, kuriems reikalinga globa, yra maždaug pustrečio milijono. O po kelių dešimtmečių globa bus reikalinga kas 15-tam šalies gyventojui. Didžiumą senolių prižiūri artimieji, bet trečdaliui reikia ir profesionalų globos.
„Jeigu globa Vokietijoje negerės, nebus imtasi reformų, žmonės bus priversti masiškai traukti į globos namus Rytų Europoje, nes tik tokiuose išgalės gyventi“, – Vokietijos socialinių reikalų sąjungos atstovas Benediktas Dederichsas.
Socialiniai darbuotojai bando vyriausybei paaiškinti – pensijos per mažos, kad seneliai galėtų susimokėti už globą Vokietijos slaugos namuose.
„Nerimą kelia tai, kad seneliai gali atsidurti šalyje, kurios kalbos jie nemoka, personalas nekalba vokiškai. Kaip tuomet išsiaiškinti sudėtingus sveikatos klausimus?“ – teigia socialinių darbuotojų organizacijos narė Ulrike Mascher.
O kol senelių globos problemos Vokietijoje neišspręstos, tuo naudojasi kaimyninė Vengrija. Joje seneliui gyventi globos namuose kainuoja penkis kartus pigiau negu tėvynėje, kur gali tekti pakloti 3 tūkst. eurų per mėnesį, kai vidutinė pensija – apie tūkstantį eurų.
