Atrodo, kad šiuo pareiškimu atšaukiamas istorinis separatistų žingsnis nutraukti nepripažintos respublikos egzistavimą. Dėl Kalnų Karabacho kontrolės Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais.
Rugsėjo 19-ąją Azerbaidžanas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą, kad susigrąžintų visą regioną, ir po mažiau nei parą trukusių kovų armėnų separatistai sudėjo ginklus bei sutiko reintegruotis su Baku.
Rugsėjo 26 dieną pasirašytu separatistų prezidento Samvelo Šachramaniano dekretu nurodoma iki 2024 metų sausio 1 dienos išformuoti separatistines institucijas.
Separatistinė respublika „nustos egzistuoti nuo sausio 1-osios“, teigiama tame dekrete.
Tačiau penktadienį Armėnijos sostinėje Jerevane išsakytuose komentaruose S. Šachramanianas netikėtai pakeitė poziciją.
„Nėra jokio Arcacho (Karabacho) Respublikos dokumento, kuriame būtų numatytas vyriausybinių institucijų likvidavimas“, – pareiškė jis.
Atskirame pranešime naujienų agentūrai AFP jo biuras sakė, kad rugsėjo 26 dienos dekretas tėra „tuščias popierius“, ir pridūrė: „Joks dokumentas negali lemti respublikos, kuri buvo įkurta žmonių valia, panaikinimo.“
Mažai tikėtina, kad Jerevanas ar Baku palaikys tolesnį separatistinių institucijų veikimą, abiem šalims priartėjus prie taikos susitarimo, pagrįsto abipusiu teritorinio vientisumo pripažinimu, pasirašymo.
Po Azerbaidžano žaibiško puolimo iš Kalnų Karabacho pabėgo beveik visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.