Dar visai nesenai atrodė, jog Europos Sąjungos Rytų kaimynystės politika, paskelbta 2009 m., pradėjo įgauti vis aiškesnius kontūrus, o mainais į reformas ES Rytų Europos valstybėms siūlo konkrečias suartėjimo priemones: asociacijos sutartis, laisvąją prekybą, vizų režimo panaikinimą. O lapkritį vykusiame Rytų Partnerystės Viršūnių susitikime Lietuvai pavyko pasiekti itin daug: Moldova ir Gruzija parafavo asociacijos ir laisvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga, pasirašytas palengvintas vizų režimas su Azerbaidžanu, taip pat, pasirašyta sutartis su Gruzija dėl dalyvavimo tarptautinėse misijose.
Nepaisant to, plati nusivylimo banga jau daugiau nei tris savaites vilnija dėl Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimo nepasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutarties su ES Vilniuje. Šis nusivylimas peraugo į Euromaidanu vadinamas demonstracijas, kurios pritraukia ne tik daugiatūkstantines žmonių minias į gatves Kijeve, tačiau ir matomas tarptautines reakcijas bei kasdienį Lietuvos visuomenės, kultūros, politikos, žiniasklaidos atstovų dėmesį.
Įvykiai Ukrainoje priminė Sausio 13-ąją
Nuo pat pirmųjų protesto dienų, daugelis Lietuvos jaunimo organizacijų bendrai išreiškė paramą Ukrainos jaunimui, Europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės inicijuotame laiške, sakydami: „Dar yra laiko pakeisti Ukrainos ateitį“.
Likus keletui valandų iki Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, įvyko Europos liaudies partijos aukščiausio lygmens lyderių susitikimas, kuris išsiskyrė tuo, jog, be premjerų ir prezidentų, prie to paties pasitarimų stalo buvo sukviesti Gruzijos, Ukrainos ir Baltarusijos opozicinių partijų lyderiai.
Jau po pirmųjų susirėmimų Kijeve, vykusių naktį iš lapkričio 30 d. į gruodžio 1-ąją, supratome, jog demokratėjimo banga Ukrainoje susiduria su itin rimtomis kliūtimis. Stebėdami besitęsiančias demonstracijas ir matydami didėjančią atskirtį tarp valdžios ir visuomenės, suvokėme, jog reaguoti reikia kuo skubiau. Tam tikslui buvo suburta keleto žmonių delegacija specialiai misijai į Kijevą.
Jau nuo pirmųjų minučių praleistų aikštėje, ukrainiečių buvome sutikti itin šiltai: žmonės buvo gerai nusiteikę, kur beeitume siūlė arbatos ar sumuštinį. Nors nei vienam iš mūsų delegacijos atstovų neteko aktyviai dalyvauti Sausio 13-osios įvykiuose, nes tuomet dar buvome vaikai, visi augome nuolatos girdėdami pasakojimus apie tą tragišką naktį iš tėvų, senelių. Mano tėtis, giminaičiai buvo laisvės gynėjų tarpe prieš daugiau nei dvi dešimtis metų Lietuvoje, todėl Sąjūdžio dvasia man nėra svetimas dalykas. Buvimas Nepriklausomybės aikštėje Kijeve, bendravimas su mitingo dalyviais vis priversdavo prisiminti tai, ką Lietuva išgyveno 1991-aisiais.
Ukrainiečių buvome sutikti itin šiltai: žmonės buvo gerai nusiteikę, kur beeitume siūlė arbatos ar sumuštinį.
V.Janukovyčiaus partijos pasamdyti vyrukai
Dar tą patį vakarą apžiūrėjome protestuotojų užimtus Profsąjungų rūmus, kuriuose įsikūręs pagrindinis mitingo administravimo centras. Čia savanoriai ruošė maistą, taip pat buvo galima rasti šiltesnių rūbų apsirengimui.
Kituose aukštuose įsikūrę trijų opozicinių partijų laikinosios būstinės, informaciniai centrai, ten pat būriavosi žurnalistai, o koridoriai ir kai kurių patalpų grindys nuklotos miegmaišiais, žmonės vis ateidavo numigti.
Man pasitaikė išskirtinė galimybė apsilankyti šalia apleistos gamyklos pastatų Kijevo pakraštyje, kur, keleto šaltinių teigimu, įsikūrę Regionų partijos pasamdyti augaloti, sportiško sudėjimo vyrai. Tie patys, kurie kelia provokacijas muštynėms, kurie stoviniavo prie 5tv kanalo ir ES atstovybės Kijeve prieigų. Ir išties, nors ir pro automobilio langą, tačiau teko stebėti, kaip pasikeisdami, nedidelėmis grupėmis, šie vyrai laukia autobuso vykti į miestą, kai kurie parvyksta, dalis saugo gamyklos įėjimą.
Ukrainą palaiko ir Gruzija
Vienas iš misijos tikslų buvo suvokti situaciją iš esmės bei įnešti dar daugiau vienybės dvasios. Dėl to kartu su delegacijos nariais mitingo metu susitikome su tarptautiniais kolegomis, NVO atstovais, Euromaidano aktyvistais.
Vienas iš tokių susitikimų įvyko su Gruzijos parlamento pirmininko pavaduotoju Giorgi Baramidze, kuris taip pat dalyvavo ir Oranžinėje revoliucijoje 2004-aisiais. Pasak jo, dabartiniai protestai Ukrainoje primena anų dienų įvykius, tačiau skiriasi savo mastu, šįkart žmonės taikesni, atmosfera tarp mitinguotojų geresnė, daugiau susitelkimo.
Gruzijos atstovo ir mūsų nuomonės Euromaidano klausimu sutapo: akivaizdu, jog Ukrainos kelias į Europą turėtų būti natūraliai suprantamas ir vienintelis. Gruzinai savo ruožtu palaiko ukrainiečius organizuodami įvairias maidano palaikymo akcijas Tbilisyje.
Pirmasis susidūrimas su „Berkut“ pareigūnais
Viso penktadienio, gruodžio 6-osios dienos, metu vis sulaukdavau atgarsių apie prieš savaitę įvykusių pirmųjų smurto protrūkių pasekmes bei galimai neteisėtai suimtų žmonių likimą.
Vienam iš jų - vyrui, valdžios teigimu, galimai vairavusiam eskavatorių, prokuroras siūlo skirti 15 metų laisvės atėmimo, o iki kito teismo posėdžio žmogus įkalintas vienutėje dviem mėnesiams. Artimųjų ir vietinių teigimu, tokiomis sąlygomis, kokios yra minėtoje kameroje, per du mėnesius išgyventi beveik neįmanoma.
Būtent tą naktį mes pirmą kartą išvydome specialiųjų pajėgų pareigūnus, kurių žmonėms išsiskirsčius iš aklinos gatvės pražygiavo apie 300-400.
Tokia kardomoji priemonė bei prokuroro reikalavimas visuomenėje sukėlė pasipiktinimą, ypač trūkstant įrodymų, kad nusikalstama veika buvo padaryta. Todėl būtent gruodžio 6-osios vėlyvą vakarą minia, atsiskyrusi nuo Euromaidano aktyvistų, pajudėjo prokuratūros link, kur apie pora šimtų žmonių sukėlė protestą, reikalaudami šio vyro išlaisvinimo.
Mūsų delegacija taip pat dalyvavo šiame susibūrime, stebėdama įvykius iš arti. Būtent tą naktį mes pirmą kartą išvydome specialiųjų pajėgų pareigūnus, kurių žmonėms išsiskirsčius iš aklinos gatvės pražygiavo apie 300-400. Prisipažinsiu, tąkart mums pirmą kartą pasidarė nebe taip jauku, „Berkut“ pareigūnams žygiuojant per pusmetrį nuo mūsų kelioms minutėms it sustingome, o paskiau jie išsiskirstė savais autobusais, kiti nužygiavo gatve tolyn.
Padėkos šūksniai Lietuvai
Gruodžio 7-osios rytą, Kijevo gatvėse žmonių smarkiai padaugėjo, daugelis traukė Nepriklausomybės aikštės link. Atskirais skaičiavimais per tą dieną į eurointegracijos šalininkų mitingą susirinko 250-500 tūkst. žmonių.
Vakare kalbėdama susirinkusiai miniai, paminėjau Asociacijos susitarimą su ES ir jo pasirašymo svarbą Ukrainos modernizavimui ir ateičiai. Be to, pabrėžiau, jog Euromaidano dalyviams pavyks pasiekti vertingiausių rezultatų taikaus dialogo tarp valdžios ir opozicijos būdu, dar paminėjau, jog svarbu išlaikyti nenukrypstamą Ukrainos vektorių link europinės ateities.
Padėkos Lietuvai šūksnių bangą sukėlė mano išreikštas dėkingumas ukrainiečiams už tai, kad jie 1991-aisiais į Vilnių atvyko paremti mūsų laisvės kovose, o šiomis dienomis grupės lietuvių atvyksta palaikyti jų į Euromaidaną. Norėdami palinkėti stiprybės, laisvės ir teisingumo misijos nariai paruošė Taraso Ševčenkos eilėraštį, kurį lietuvių kalba paskaitė Juta Ibianskaitė. Minios skanduojamas „Ačiū“ paliudijo mūsų paramos susirinkusiems ir jų siekiams svarbą.
Tą vakarą susibūrę į didžiulę grupę, su dainininke, Eurovizijos konkurso nugalėtoja Ruslana giedojome Ukrainos himną, specialiai mums kunigas skyrė maldą.
Neilgai trukus, Euromaidane pasirodė Tado Langaičio suburta lietuvių komanda su bemaž 40 vėliavų. Tą vakarą susibūrę į didžiulę grupę, su dainininke, Eurovizijos konkurso nugalėtoja Ruslana giedojome Ukrainos himną, specialiai mums kunigas skyrė maldą. Be mūsų, šeštadienį aikštėje, kur yra scena, kalbėjo buvęs Moldovos ministras pirmininkas Vladas Filatas ir buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
Dėl Lenino grūmėsi minia
Gruodžio 8 d. į Kijevą atvyko Europos parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri ne tik pasakė kalbą, padainavo ukrainietiškai, bet ir inicijavo nuotaikingus šokius maidano aikštėje. Susirinkusieji dėkojo už palaikymą bei gerą nuotaiką.
Nepaisant ganėtinai ramaus savaitgalio, visi su nerimu spėliojo, kas įvyks, jei Euromaidano dvasia išblės, o dėmesys iš Vakarų sumažės. Mūsų delegaciją pasiekė ženklai, kad kitos dienos gali būti itin svarbios, o taip pat svarbu išlaikyti nenutrūkstamą ryšį su įvykiais Ukrainoje, dėl to buvo priimtas sprendimas pratęsti misiją, paliekant mane stebėti situacijos.
Jau tą patį vakarą, prieš pat delegacijai išvažiuojant iš Kijevo, gavome pranešimą, jog Lenino statula buvo nuversta. Kadangi buvome netoliese įvykio vietos, po kelių minučių atbėgome: vaizdas buvo išties nepakartojamas, žmonės pergalingomis nuotaikomis bandė prasibrauti ir gauti bent mažą gabalėlį nuverstojo paminklo.
Tiek metų šis paminklas stovėjo neliestas, nes jis nuolat buvo saugomas 10-15 milicininkų būrelio, o ir visuomenei prireikė laiko suvokti, kokią neigiamą reikšmę jis iš tiesų turi. Manau, dėl to, jog opozicionieriai ne kartą pareiškė, jog bando atrasti taikių derybų su valdančiaisiais kelią, erzinti pareigūnus ir, jų akimis žiūrint, „užsiimti vandalizmu“ būtų tiesiausias kelias būti apkaltintais šalyje egzsituojančios tvarkos nepaisymu. Todėl opozicinių partijų lyderiai vėliau vykusioje spaudos konferencijoje sakė, jog su šiais įvykiais neturi nieko bendro ir atsakomybės neprisiėmė.
Į Kijevo gatves sugužėjo kareiviai
Daugelis Euromaidano protestuotojų naktį praleido palapinėse, Profsąjungų rūmuose, užimtame Kijevo miesto administracijos pastate ir Spalio rūmuose. Jie taip pat budėjo prie barikadų, pastatytų keliose gatvėse aplink vyriausybinius pastatus. Barikados buvo pastatytos iš parankinių medžiagų – suoliukų, skydų.
Gruodžio 9-osios, pirmadienio rytą atmosfera tarytum atšalo: į Kijevą sugužėjo vidaus armijos kariai, jie stoviniavo gatvėse, nežinia ko laukė autobusuose, būriavosi aplink Maidaną.
Gruodžio 9-osios, pirmadienio rytą atmosfera tarytum atšalo: į Kijevą sugužėjo vidaus armijos kariai, jie stoviniavo gatvėse, nežinia ko laukė autobusuose, būriavosi aplink Maidaną, o ir oro temperatūra krito gerokai žemiau nulio.
Tądien didžiausi opozicijos šalininkų postai buvo įkurti prie Aukščiausiosios Rados pastato, kur gatvė buvo užtverta savivarčiu sunkvežimiu ir keliais lengvaisiais automobiliais. Liuteronų gatvėje netoli prezidentūros administracijos pastato buvo įrengtos spygliuotos vielos užtvaros. Nors viskas atrodė ganėtinai ramu, baimių buvo didelių dėl galimos nepaprastosios padėties, ypač po to, kai vienas iš opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko, pakalbėjęs su atvykusių karių vadu, užlipo ant scenos Nepriklausomybės aikštėje ir paprašė susirinkusiųjų moteris ir vaikus palikti namuose – tai tik parodė, kad situacija yra rimta ir nenuspėjama.
Tos pačios dienos popietę Specialiųjų pajėgų pareigūnai įsilaužė į Julijos Tymošenko partijos būtinę, iš kurios išsinešė kompiuterių procesorių. Netrukus sulaukiau pranešimo, jog „Berkut“ pareigūnai užėmė vieną iš keturių pravažiavimą į vyriausybės pastatus blokuojančių barikadų, jas išgriovė, vaikė mitinguotojus. Informacijos apie sužeistuosius tuo metu nebuvo.
Kaip tik tada buvau susitikime su viena iš Rados opozicijos narių, kur buvo dar kartą išsakyta opozicinių partijų valia eiti į dialogą su valdančiaisiais, jeigu tik tokį norą pareikštų ir prezidentas V Janukovyčius. Man nuvykus apžiūrėti įvykio vietos, gyventojai jau buvo įsirengę laikinąsias stovyklavietes visiškai priešais skydais besidengiančius pareigūnus. Tarp mitinguotojų buvo ir mažamečių vaikų, užsieniečių. Įdomu buvo stebėti, kaip demonstrantai iš abiejų pusių gyvomis grandinėmis apsupo pareigūnus, kurie buvo išsirikiavę aplink nugriautas barikadas.
Tada spėliojau, kad nakčia bus bandoma išgriauti likusias tris barikadas ir nors viskas atrodė ganėtinai ramiai, mieste tvyrojo įtampa: stoviniuojantys kareiviai gatvėse ir aplink Nepriklausomybės aikštę darė psichologinį spaudimą mitinguotojams. Gruodžio 10-ąją buvo laukiama aukšto rango ES pareigūnų vizitų, todėl daugelis buvo ramūs, galvodami, jog jokių brutualių veiksmų esant tokiems svečiams šalyje nebus imtasi. Tačiau tai nebuvo teisingas matymas.
Sugriautos barikados, žmonės išvaikyti
Per kitą naktį iš gruodžio 9-osios į 10-ąją tuo pačiu, žmonių nustūmimo būdu, Ukrainos pareigūnai užėmė likusias tris barikadas, blokavusias praėjimus į vyriausybinius pastatus, žmones išvarė. Pasiekė pranešimai apie daugmaž dešimt sužeistųjų. Valdžia pareiškė, jog tokios operacijos imtasi norint atlaisvinti pravažiavimą į prezidentūrą ir kitus pastatus.
Kitą dieną situacija perdaug nesikeitė: Nepriklausomybės aikštėje toliau vyko koncertai, mišios, buvo sakomos kalbos, giedamas himnas. Tiesa, prieš pat atvykstant ES Vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams Catherine Ashton, būrelis iš anksčiau minėtųjų samdytų sportininkų tarpo užblokavo centrinį įėjimą į ES atstovybės Kijeve pastatą, tačiau neilgai trukus, jie buvo išvaikyti iš Maidano atvykusių eurointegracijos siekio šalininkų.
ES atstovų akyse apsupti taikūs protestuotojai
Nakties iš gruodžio 10 į 11 d. įvykiai nustebino daugelį. ES įgaliotinei K.Ashton tik išvykus iš Nepriklausomybės aikštės, prasidėjo Euromaidano šturmas.
Prasidėjus pareigūnų operacijai, sulaukiau skambučio iš taksi kompanijos, raginančios kuo greičiau vykti į oro uostą, nes vėliau galiu ten ir nebepatekti.
Tąkart vėlgi buvo bandoma naudoti tą patį žmonių nustūmimo metodą, protestuotojų palapinės buvo griaunamos, barikados laužomos. Tuomet kaip tik buvau šalia aikštės, laukdama ankstyvo ryto reiso į Lietuvą, bendravau su mitingo dalyviais. Prasidėjus pareigūnų operacijai, sulaukiau skambučio iš taksi kompanijos, raginančios kuo greičiau vykti į oro uostą, nes vėliau galiu ten ir nebepatekti: gatvėse aplink Euromaidaną milicija pradėjo riboti pravažiavimą, matyt, tokiu būdu stengiantis užkirsti kelią žmonėms rinktis į aikštę.
Maloniai nustebino tai, jog staigus ir netikėtas šturmas tik dar labiau paskatino žmonės vienytis, į aikštę ėmė plūsti palaikyti protestuotojų prieš valdžios sprendimą nepasirašyti sutarties su ES.
Nepasiteisinus spaudimo ir agresijos taktikai oficialaus nurodymo naudoti jėgą V.Janukovyčius nesiryžta duoti. Matyt, bijo: juk ligšioliniai smurto atvejai tautos neužtildė, o tik dar labiau konsolidavo. Smurto protrūkio pasekmės būtų pragaištingos ir grėstų visos šalies suirute. Saugiai Lietuvos ir ES kaimynystei užtikrinti reikia siekti, jog Euromaidane susirinkusiųjų balso būtų įsiklausyta. Kol mitingai Ukrainoje tęsiasi, tol siekis būti arčiau Europos yra realus.
Gintarė Narkevičiūtė yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarptautinė sekretorė
