Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius šį susitikimą surengė vaizdo konferencijos formatu. Prie jų taip pat prisijungė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Po šių diskusijų sekmadienį numatytos tolesnės A.Hoti ir A.Vučičiaus bei ES pareigūnų derybos vaizdo ryšiu sekmadienį, o po jų ketvirtadienį – susitikimas Briuselyje, po derybų pranešė Prancūzijos prezidento kanceliarija.
„Šių derybų rezultato perspektyvos yra labai sudėtingos, bet visi pasiryžę tęsti [derybas] žingsnis po žingsnio“, – pridūrė pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.
Belgradas atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, paskelbtą buvusiai Serbijos provincijai pasitraukus iš šios valstybės sudėties po 1998–1999 metų karo, kurį sustabdė įsikišusios NATO pajėgos.
Tiek Kosovas, tiek Serbija yra vis labiau spaudžiami Vakarų atnaujinti derybas. Išspręsti šį konfliktą yra būtina sąlyga, kad abi šalys galėtų pasistūmėti įgyvendindamos savo siekį dėl narystės ES.
Penktadienio derybose taip pat dalyvavo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borellis ir Miroslavas Lajčakas, ES specialusis pasiuntinys Belgrado ir Prištinos dialogui.
Derybos atnaujinamos po to, kai praėjusį mėnesį Kosovo prezidentas Hashimas Thaci Hagos specialiųjų prokurorų buvo apkaltintas karo nusikaltimais per konfliktą su Serbija praėjusio amžiaus pabaigoje.
A.Hoti susitikimo dalyviams sakė, kad santykių normalizavimas „yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu Kosovas ir Serbija gerbs vienas kito valstybingumą“.
„Manome, kad nėra alternatyvos dialogui. Esame pasirengę ir pasiryžę pradėti Kosovo ir Serbijos dialogą vienodomis sąlygomis“, – sakė jis.
„Lyderystės išbandymas“
Per kruviną karą žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų, sudarančių gyventojų daugumą buvusioje provincijoje.
Dabar Kosovą pripažįsta daugiau nei 100 valstybių, tačiau ES nėra vieninga šiuo klausimu. Kosovo nepriklausomybę pripažįsta 22 iš 27 Bendrijos narių.
Teritorijų pasidalijimo klausimas derybose nenumatytas, nurodė šaltinis Prancūzijos prezidentūroje.
A.Vučičius, kurio šalyje vyksta masiniai protestai, vyriausybei sugrąžinus karantino priemones dėl koronaviruso, prieš derybas perspėjo, kad nesitiki lengvo dialogo.
„Niekas nesiruošia mūsų glostyti ar duoti dovaną. Priešingai, būsime spaudžiami pasiduoti. Tai nebus lengva“, – sakė jis.
2019 metų balandį Berlyne vykusiame viršūnių susitikime šalims nepavyko atnaujinti derybų.Tačiau dabar atrodo, kad ES vėl yra pasiryžusi vėl išjudinti šį procesą.
Hagos tribunolo H.Thaci pareikšti kaltinimai lėmė sprendimą atidėti birželio pabaigoje turėjusį vykti Serbijos ir Kosovo viršūnių susitikimą Baltuosiuose rūmuose.
ES pareigūnai nebuvo patenkinti dėl šios JAV iniciatyvos, todėl naujos derybos yra laikomos nauja proga Bendrijai parodyti, kad ji vis dar gali išspręsti Serbijos ir Kosovo ginčą.
Prancūzijos pareigūnas pripažino, kad šis klausimas yra „Europos lyderystės išbandymas“. Penktadienio susitikimas parodė, kad europiečiai perima vadovavimą, sakė jis.
Per karą H.Thaci buvo etninių albanų partizanų iš Kosovo išvadavimo armijos (KIA) politinis lyderis. Tačiau Hagos tribunolas įtaria, kad jis atsakingas už beveik 100 žmogžudysčių ir daugybę persekiojimo ir kankinimo atvejų.
Kaltinimus neigiantis H.Thaci pranešė, kad kitą savaitę Hagoje jį apklaus prokurorai.
