2008 metais paskelbtą Kosovo nepriklausomybės deklaraciją pripažįsta dauguma Vakarų šalių, bet nepripažįsta Serbija ir jos sąjungininkė Rusija. Kosovas atsiskyrė nuo Serbijos po 1999 metais surengtos NATO intervencijos, sustabdžiusios serbų mėginimą sutriuškinti Kosovo albanų separatistus, kėlusį pavojų civiliams.
Serbų užsienio reikalų ministras Ivica Dačičius pareiškė, kad boikotas yra Albanijos ir etniniu požiūriu daugiausia albaniško Kosovo bendros strategijos dalis. Ministro teigimu, šios šalys vykdo bendrą užsienio reikalų politiką, siekdamos ilgainiui sukurti „Didžiąją Albaniją“.
Etniškai „grynų“ valstybių kūrimas Balkanuose laikomas didžiausia grėsme taikai šiame nestabiliame regione. Pavyzdžiui, serbų nacionalistų svajonė sukurti „Didžiąją Serbiją“, kur gyventų vien serbai, išprovokavo virtinę karų su tokiais šalimis kaip Bosnija. Šiai šaliai priklausančioje nedidelėje autonominėje Serbų respublikoje iki šiol gyvuoja tokia svajonė.
Albanijos ir Kosovo užsienio reikalų ministrai praėjusią savaitę pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo vienyti ir koordinuoti savo užsienio reikalų politikos kryptis, taip pat užsienyje drauge naudotis Albanijos ambasadomis.
„Įsivaizduokite, jei Serbija pasirašytų panašų susitarimą su Serbų respublika, – pažymėjo I. Dačičius. – Tikriausiai tai pasmerktų visas pasaulis, bet Kosovo atveju sakoma „nesijaudinkite, čia nieko rimta“.“
Pasak Bosnijos užsienio reikalų ministro Igorio Crnadako, Albanijos sprendimas boikotuoti viršūnių susitikimą yra „labai stiprus smūgis bendradarbiavimui regione“.
„Esame pasiruošę svetingai juos čia priimti, neužmiršdami diplomatijos svarbiausios taisyklės: nepaisant nuomonių skirtumų tam tikrais klausimais, būtina sėstis prie derybų stalo ir aptarinėti problemas, siekiant rasti sprendinį“, – sakė jis.
