Belgradas bando pasitempti iki Europos Sąjungos (ES) standartų ir sulaukti kvietimo stoti į šį klubą, bet kartu puoselėja artimą draugystę su Maskva. Tokią artimą, kad lyg niekur nieko suorganizuoja Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui karališką sutikimą su kariniu paradu, kokio nebuvo nuo Jugoslavijos laikų.
Nepritarė sankcijoms Rusijai
Belgrado centre, mažiau nei už kilometro nuo vyriausybės ir vos už puskilometrio nuo parlamento, stovi 4 žvaigždučių viešbutis, pavadinimu „Moskva“. Prabangus, rusiško stiliaus ir klientų neblogai vertinamas, kad ir nepigus. Jo rusvos sienos ir ryškiai žalias stogas dailiai atrodo judrios gatvės ir nedidelės aikštės su fontanu fone. Užtat Serbijos santykiai su Rusija jos užsienio politikos kontekste atrodo nekaip.
Kai po Krymo aneksijos ES valstybės, tegul ir nelabai vieningai, įvedė sankcijas Rusijai, jų pavyzdžiu pasekė narystės siekiančios Juodkalnija ir Albanija. Savanoriškai, mat formaliai kandidatėms tai nebuvo privaloma. Nuo 2012-ųjų kandidatės statusą turinti šių kaimynė Serbija, priešingai, ėmė skųstis, kad dėl sankcijų jos verslas atsidūrė prastesnėje padėtyje už ES narių įmones.
Tokia nuomonė buvo išdėstyta 24 puslapių ataskaitoje, kuri buvo pristatyta kaip vyriausybės dokumentas, bet iš tiesų parengta didžiausios Serbijos energetikos kompanijos NIS, kurios dalis akcijų priklauso valstybei, bet dauguma – Rusijos koncernui „Gazprom“, darbuotojų.
Prieš metus parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad įvedus sankcijas suprastėjo NIS galimybės gauti paskolas, ir įspėta, kad dėl to šaliai bus sunku atitikti tam tikrus narystės kriterijus. Sankcijos esą turėjo neigiamos įtakos dviem bankams – „Sberbank Serbia“ ir „VTB Serbia“, kurie faktiškai yra sankcijų paveiktų Rusijos bankų „Sberbank“ bei VTB („Vneshtorgbank“) filialai. Kaip pažymėta dokumente, Serbijos ūkio destabilizavimas prieštarauja ES įsipareigojimui padėti vykdyti reformas.
Serbija yra visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų. „Neturime jokio kito šaltinio, diversifikavimo galimybių. „South Stream“ atidėtas, o „North Stream“ pradėtas įgyvendinti. Pasižiūrėkite, kas pastarojo prezidentas – Gerhardas Schroederis!“ – siūlė neoficialiai kalbėjusi viena aukšta šalies vyriausybės pareigūnė. Ji kalbėjo apie kontroversišką taip ir neįgyvendintą projektą, pagal kurį rusiškas dujas planuota tiekti per Juodąją jūrą į Bulgariją, o toliau – per Serbiją, Vengriją ir Slovėniją iki Austrijos bei per Graikiją iki Italijos. Po Baltijos jūra nutiesto dujotiekio vadovu tapo buvęs Vokietijos – ES narės – kancleris G.Schroederis.
Vyriausybės atstovė nepaneigė nuomonės, kad serbai yra labiau prorusiški. „Mūsų propagandos bėda, kad negalime paaiškinti, kuo ES geriau. Santykiai su Rusija geri iš tradicijos, dėl bendros kultūros, papročių, tikėjimo, – susitikusi su grupe ES žurnalistų kalbėjo ji. – Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje jūsų šalys izoliavo Serbiją, o Rusija mus palaikė. Nebūtų garbinga dabar pradėti taikyti sankcijas Rusijai.“
Pripažinusi, kad ši šalis yra aktyvi Serbijoje, ėmė piktokai siūlyti atsisukti į save: esą Rusijos propaganda skleidžiama ir kai kuriose ES narėse.
Už meilikavimą su Kremliumi – „Dievo kerštas“
Serbijos žiniasklaidoje pilna palankių straipsnių ir TV reportažų apie Rusiją ir jos prezidentą V.Putiną. Ši šalis, parėmusi Serbiją per 1999 metų Kosovo karą, pristatoma kaip gera, o Vakarai – blogi (be kita ko – ir dėl NATO bombardavimų tais pačiais metais).
„2014-aisiais kilo didžiuliai potvyniai. Iš Rusijos atvyko keletas narų padėti. Žiniasklaida daug apie juos pasakojo. ES skyrė milijonus tiltams, kitai infrastruktūrai atstatyti. Bet, jei žmonių paklausi, kas tuo metu padėjo, dauguma atsakys: Rusija“, – pasakojo belgradietis Raša, dirbantis viename think tank („smegenų centre“).
Rusijos programos, pavyzdžiui, užsieniui skirtas Rusijos kanalas RT, transliuojamos tik tiems, kurie turi kabelinę televiziją. Užtat labiausiai serbų žiniasklaidos cituojamas šaltinis, anot Rašos, yra Kremliaus propagandą skleidžiantis portalas „Sputnik“. Serbijoje veikia net 13 Rusijos fondų, ši dosniai remia kultūros renginius, įvairias muges, atveža teatrus, mokyklose rodo animacinius filmus. Oficiali priežastis – rusai ir serbai yra slavai, juos sieja ortodoksų tikėjimas, nors iš tiesų, Rašos žodžiais, kuriamas Rusijos kultas, savotiškas madingas prekės ženklas.
Dar prieš pustrečių metų vizito atvykusiam V.Putinui serbai surengė didžiulį karių, tankų ir naikintuvų paradą. Taip buvo paminėtos 70-osios metinės, kai sovietai per Antrąjį pasaulinį karą išvadavo Belgradą iš nacių okupacijos. Keliais mėnesiais anksčiau Rusija aneksavo Krymą, netrukus Serbija paskelbė gerbianti Ukrainos teritorinį integralumą, tačiau tai nesutrukdė priimti V.Putino lyg garbingiausio svečio. JAV ambasadorius kvietimo į paradą atsisakė.
„Tai buvo pirmas karinis paradas po daugelio metų, – prisiminė Raša. – Pastarasis vyko dar Jugoslavijos laikais (1985-aisiais, kai Belgradas buvo šios jau nebeegzistuojančios šalies sostinė – red. past.).“ Kaip rašė portalas euractiv.com, stebint ką tik aukščiausią valstybės apdovanojimą – Serbijos Respublikos ordiną – gavusiam V.Putinui ir tūkstančiams susirinkusiųjų, miesto gatvėmis žygiavo per 3 tūkst. karių. Už jų važiavo tankai, o lietingą dangų raižė naikintuvai.
Kai kurie belgradiečiai pyko, esą lietus buvo Dievo kerštas už tai, kad išvadavimo metinių šventė buvo perkelta keturiomis dienomis anksčiau, kad joje galėtų dalyvauti į ES–Azijos viršūnių susitikimą Milane keliaujantis V.Putinas. Vyriausybė esą rodo didžiulį nuolankumą Rusijai, kuri būna Serbijos drauge tik tuomet, kai jai tai naudinga.
Briuselis vis dar deda viltis į A.Vučičių
„Mes balansuojame tarp Rusijos ir ES“, – apibendrino Raša. Jis atkreipė dėmesį į keistą dvilypumą: „Jaunimo širdys yra Rusijoje, bet paklausus, kur jie nori važiuoti, dirbti ar gyventi, mini Šveicariją, Vokietiją.“
Neseniai prezidentu išrinktas premjeras Aleksandras Vučičius uoliai demonstruoja paramą narystei ES: esą nukrypus nuo europietiško kelio galima iškart skelbti bankrotą. Nieko keisto – net 90 proc. šalies eksporto juda Vakarų kryptimi, pirmiausia į ES. Jau vien dėl to jis privengia garsių prorusiškų pasisakymų. Net kartu su V.Putinu minėto parado dieną surengtoje konferencijoje premjeras aiškino, kad Serbija šiame kelyje nepasiduos.
Tačiau per kampaniją A.Vučičius gyrėsi draugyste ne tik su Vokietijos kanclere Angela Merkel, bet ir su V.Putinu, duodamas suprasti, kad gali subalansuoti Serbijos santykius tiek su ES, tiek su Rusija, kai tarp pastarųjų tvyro įtampa. Abu lyderiai prieš rinkimus susitiko su autoritarizmu kaltinamu premjeru ir sulaukė kontroversiškų vertinimų.
„Aiški dauguma Serbijos piliečių pasisako už tai, kad būtų tęsiamos reformos, kad Serbija toliau eitų savo proeuropiniu keliu ir išlaikytų savo ryšius su Rusija bei Kinija“, – po rinkimų kalbėjo A.Vučičius.
Kaip pernai rudenį pažymėjo Šveicarijos dienraštis „Tages Anzeiger“, ES remia A.Vučičių, vildamasi, kad jis išlaikys distanciją nuo Maskvos. Per pastaruosius 15 metų Bendrija ir jos narės parėmė 7 mln. gyventojų turinčią Serbiją 6 mlrd. eurų. Daugiau nei 70 proc. visų užsienio investicijų taip pat plaukia iš Bendrijos valstybių. Briuselis kasmet skiria Serbijai 200 mln. eurų narystei ES pasiruošti.
„ES politikos formuotojai, su kuriais dirbu Briuselyje, vis dar deda viltis į A.Vučičių, kad jis ves Serbiją vakarietišku keliu, bet susirūpinimas dėl jo meilikavimosi su Kremliumi stiprėja, – neseniai rašė politikos analitikas Srdžanas Cvijivičius. – Maskva pažadėjo padovanoti Belgradui šešis karo lėktuvus „MiG-29“ ir tankų bei žvalgybos transporto kolekciją. V.Putino dovanos visuomet turi etiketę su kaina.“
JAV tyrėjų grupė pernai paskelbė, kad Rusija ėmėsi slaptų ekonominių ir politinių priemonių, skirtų manipuliuoti penkiomis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis (Bulgarija, Vengrija, Latvija, Serbija ir Slovakija), diskredituoti Vakarų liberaliosios demokratijos modelį ir sumenkinti transatlantinius ryšius.
Grupės ES šalių žurnalistų kelionę į Belgradą surengė Europos žurnalistikos centras kartu su Europos Komisijos Kaimynystės ir plėtros derybų departamentu (DG NEAR). Rašinio turiniui įtakos tai neturi.
